Kone pagrindinės pailsėti atvykusių žmonių klaidos kurorte – netinkamai pastatytas automobilis, kelio ženklų nepaisymas, palikti praviri išnuomotų būstų langai, triukšmavimas ar netgi disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Tokius vasarą pasitaikančius pranešimus vardina Palangos policijos komisariato vadas A. Budginas.
Apie policijos pasiruošimą vasarai, eismo pokyčius Palangoje ir kitą svarbią informaciją poilsiautojams – pokalbyje su A. Budginu.
Vasaros sezonas prasidėjo, Palangos gatvėse jau dabar matyti iš visos šalies atvykusių poilsiautojų. Ką jiems reikėtų žinoti, kad poilsis būtų sklandus?
Galėčiau pradėti nuo to, kad nuo birželio 1 d. pasikeitė eismo reguliavimo tvarka J. Basanavičiaus gatvėje. Nuo birželio 1 d. iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d., čia nebus galimybės važinėti dviračiais. Todėl reikėtų dviratininkams, kurie mėgsta kultyvuoti šią laisvalaikio praleidimo formą, pasirinkti važiuoti ne į centrą. Yra daug privažiavimų prie tilto, o jei jau privažiavai, tai būk malonus, nulipk nuo dviračio ir nueik, kur tau reikia.
Yra pas mus dviračių infrastruktūra ganėtinai ilga ir prasideda nuo pačios Šventosios. Galima važiuoti iki pat Klaipėdos ir persikėlus ir į pačią Nidą nuvažiuoti. Sakyčiau, kad galima pasirinkti kitus maršrutus, nevažiuojant į Basanavičiaus gatvę.
O kaip paspirtukai, ar su jais J. Basanavičiaus gatvėje galima važiuoti?
Jei kalbame apie dviračių eismo draudimą, tai paspirtukai prilyginami dviračiams. Tas pats galioja jiems tuo laikotarpiu, kurį minėjau. J. Basanavičiaus gatvės reikėtų vengti dviratininkams, ten yra sustatyti ženklai, draudžiantys važiuoti.
Reikėtų pagalvoti, kad jeigu pareigūnai sustabdys jus, tai jums automatiškai bus skiriama nuobauda. Nuobauda jau nebėra įspėjimas, tai 10 eurų bauda.
Kodėl taip yra daroma?
Mes ilgai siūlymus teikėme savivaldybei, kad pakeistų tą tvarką, nes, jeigu esate atkreipę dėmesį, kada yra gražūs orai, iš tikrųjų, Basanavičiaus gatvėje eina minios, o dviračiai dažniausiai privažiuoja be garso. Būna, kad iš galo privažiavę jie partrenkia pėstįjį.
Dažnai tokių atvejų pasitaikydavo?
Be abejo, kol mes nepakeitėme tos tvarkos su savivaldybe, toks atvejis nebuvo dažnas, bet buvo. Dėl to yra toks sprendimas ir atsiliepimai yra gana geri iš žmonių, kurie mato tą situaciją ir ten įvertina, kad yra saugiau pėstiesiems. Nebūna jokių pavojų. Dažniausiai problemų būdavo su elektriniais dviračiais.
Ne tai, kad mes užsinorėjome ir padarėme, bet įvertinome, kad pėstieji yra numeris vienas ir jiems turi būti suteikta visa galimybė atsipalaiduoti, eiti nevaržomai ir nebijant, kad iš galo atvažiuos kažkas ir partrenks.
Ką dar poilsiautojams reikėtų žinoti eismo klausimu?
Kita problema, su kuria susiduriame, yra automobilių statymas vietose, kur tai daryti draudžiama – ant žolynų, neįgaliųjų vietose, dviračių takuose, į parkus įvažiuoti draudžiama. Žmonės yra sąmoningi ir mums praneša apie kiekvieną tokį atvejį. Sulaukiame nemažai pranešimų, skambučių, tai reikėtų atkreipti dėmesį, kad, žmonės, iš tikrųjų laikykitės tos tvarkos ir nepykdykite kitų.
Kokių dar pranešimų pasitaiko?
Praeitais metais sulaukėme daugiau pranešimų apie tai, kad žmonės išsinuomoja, nuotoliniu būdu užsisako būstą, o atvažiuoja ir tokio adreso nėra. Vadinasi, pervedė avansą kažkam, kas apgavo. Kad to neatsitiktų, reikėtų atsakingai rinktis būstą poilsiui, įsivertinti riziką. Kartais siūlomi adresai neatitinka tikrovės.
Galimybė pasitikrinti yra per tą patį „Google“, per artimųjų ratą, nuvažiuoti pasižiūrėti. Reikėtų arba avanso nepervedinėti, ar tik atvažiavus į vietą.
Maža paslaptis, kad ten, kur daug žmonių, pasitaiko ir ilgapirščių. Kokia situacija su vagystėmis vasarą?
Žmonės kartais pamiršta apie saugumo priemones, kas leičia savo turto apsaugą. Būna atvejų, kada žmonės išsinuomoja namelius ar kitą būstą, palieka atidarus langus ir tiesiog išeina prie jūros. Natūralu, kad kažkam norisi pasižiūrėti, kas viduje ir nevaržomai gali įeiti pasižiūrėti. Kas matoma akyse – planšetės, telefonai, kompiuteriai ar dar kažkas tampa lengvu grobiu. Žmonėms reikėtų užsirakinti išeinant, pastatyti automobilį ar kažkokius daiktus kažkokioje vietoje, kur ne tik šviesu ir matoma, bet ir kameras įsivertinti.
Kiek maždaug pranešimų dėl vagysčių gaunate?
Lyginant galima pasakyti, kad situacija nėra tokia, kad kiekvienais metais būtų ženklūs pakitimai. Panašiai iki 100 vagysčių atvejų, bet čia susideda viskas – vagystės tiek iš patalpų, tiek nuo automobilių, tiek iš kažkokių kitų objektų.
Ne paslaptis, kad čia žmonės atvažiuoja ne tik pailsėti, atsipalaiduoti, bet ir pasilinksminti. Kaip sprendžiate triukšmautojų problemą?
Susiduriame su triukšmu. Prasideda kaip ir kokio vakarėlio pratęsimai butuose, namuose ar dar kažkur. Mes į tai reaguojame atsakingai, pareigūnai, jei tai pasitvirtina, atvažiavę pagal priimtas priemones reaguoja. Pradedama teisena ir ji užsibaigia dažniausiai arba bauda, arba įspėjimu.
Kokios baudos gali būti skiriamos triukšmautojams?
Ta atsakomybė visada griežtėja. Jeigu pinigais sakant, yra iki 100 eurų ribose pirmą sykį. Paskui eina didesnės. Reikėtų įsivertinti, kad jeigu nori triukšmauti, iš tikrųjų nekenk kitiems.
Esate sakęs, kad narkotinės medžiagos Palangoje taip pat neramina.
Dabar neprisimenu nei vienos vasaros, kad nepradėtume ikiteisminių tyrimų dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Iki 30 atvejų pradedame ir tendencija nuolat didėja.
30 atvejų per kiek laiko?
Per vasarą.
Reikėtų tiek tėvams, tiek jaunimui pagalvoti, ar verta susigadinti gyvenimą dėl kažkokių pramogoms skirtų medžiagų. Jei nori papramogauti, gali pasirinkti kitokį laiko praleidimo būdą nesinaudojant kvaišalais ar dar kažkuo.
Atrodo, kad veikti turėsite, ką. Kaip vasarai pasiruošė pati policija? Spėju, ir pareigūnų sezono metu turėtų reikėti daugiau.
Visada darbą planuojame kitai vasarai dar nepasibaigus šiai. Pasižiūrime, kokios buvo mūsų padarytos klaidos ar kokie įvykiai, ar visur spėjome, ar viską padarėme. Įsivertiname savo galimybes ir ar tinkamai buvo sureguliuotos visos pajėgos, sudėlioti laikai.
Metų metais sulaukiame pagalbos iš kitų apskričių ir kitų mūsų brolių. Sistemiškai žiūrint, tai pasienis, viešojo saugumo tarnyba, netgi būna, kad atvažiuoja iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, karo policijos. Per masiškas priemones pasitelkiam ir juos, vasarą paprastai su pareigūnais iš kitų apskričių – Klaipėdos, pačios Palangos.
Turime pareigūnų, kiek reikia, darbus planuojame savaitę į priekį. Jei matome, kad orai leidžia, kažkokie renginiai nusimato, tai mes tikrai pasipildome daugiau pareigūnų. Jei matome, kad orai nelepina ir kažkokių pramogų bei renginių nėra, pasirenkame optimalų skaičių.
Pradirbus keletą sezonų tikrai gali jausti. Nuo savęs galiu pasakyti, kad situacija po truputį keičiasi į gerąją pusę, kada žmonės sąmoningėja, kultūringėja ir, iš tikrųjų, yra gana didelis žingsnis į ramesnį poilsį.
Pabaigai – kaip atrodo pareigūno darbas vasaros savaitgalį?
Savaitgalį vasarą, kaip ir visada, ateini anksčiau prieš pamainą, pasiruoši ekipuotę, apsiginkluoji, pasiruoši automobilį, pasižiūri, ar visos priemonės yra. Pažiūri, ar nereikia kuro, išsivalyti, susipažinti su praeitos paros situacija, kelių dienų prieš tai situacija, kokie pranešimai vyrauja.
Susipažįsti su maršrutu, su kuriuo tenka susidurti, kur atkreipti dėmesį, kur yra mūsų židiniai, kur jaunimas renkasi, kur daugiau automobilių stato, kur renginiai. Ir pradedi – sėdi su kolega į automobilį ir pradedi savo darbo dieną, važiuoji maršrutą. Aplinkinės gatvės aplankomos, pašnekama su žmonėmis, įtartinų asmenų kuprinės, automobiliai stabdomi.
Pareigūno situacija yra tokia, kad jis turi būti tos aptarnaujamos teritorijos šeimininkas, nes jis turi žinoti, kur jam reikia nuvažiuoti.
Ačiū už pokalbį.
