Apie tai, kas pajūryje gali lėtinti koronaviruso plitimą naujienų portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.
Palangoje paskutiniai susirgimai registruoti gegužės pradžioje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas R. Kučiauskas pripažino, kad Palangoje susirgusiųjų skaičius vienas mažiausių Lietuvoje, o paskutiniai susirgimai Covid-19 šiame mieste buvo registruoti tik gegužės pradžioje.
„Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, aišku, žmonių toks kiekis palyginus mažoje teritorijoje padidina riziką susirgimo atsiradimui.
Bet kol kas pavyksta susitvarkyti su situacija ir Palangoje mes židinių neturime. Ekstremalių situacijų operacijų vadovo sprendimus stengiamės maksimaliai vykdyti“, – teigė R. Kučiauskas.
Vedėjas primena, kad prekybos centruose, viešbučiuose, poilsio ar nakvynės namuose yra privaloma dėvėti veido kaukes. Pasak jo, poilsiautojai taip ir daro, nes yra vykdoma ir kontrolė. Po susitikimo su savivaldybių atstovais perspėjama, kad kontrolės bus dar daugiau.
„Čia veikia žmonių sąmoningumas“
Viešose vietose yra rekomenduojama dėvėti kaukes, tačiau Palangoje ar kitoje pajūrio vietoje poilsiautojai atvirose erdvėse ar pliažuose vengia užsidėti veido kaukę.
„Viešose vietose yra tik rekomenduojama dėvėti kaukes, bet tik dalis žmonių tai daro. Tai pačių žmonių sąmoningumo reikalas. Pagrindinė mintis, kad tie žmonės, kurie yra rizikos grupėje ir supranta galimą riziką, kad jie jas dėvėtų“, – teigė R. Kučiauskas.
Pasak NVSC specialisto, po susitikimo su savivaldybių atstovais nuspręsta visoms tarnybos perduoti, kad perspėtų poilsiautojus dėl apsaugos priemonių naudojimo ir viešose vietose bei paplūdimiuose.
„Gelbėtojų tarnyba paprašyta per paplūdimio radijo ryšį informuoti gyventojus, kad rekomenduojama dėvėti kaukes ir laikytis atstumo. Paprašyta ir policijos pagalbos“, – sakė R. Kučiauskas.
R. Karčiauskas nemano, kad Palangoje papoilsiavę žmonės galėtų užsikrėsti ir tuos atvejus „išvežioti“ po kitus miestus: „Jei būtų sergančiųjų asmenų, tai kontaktą turėtų ir vietiniai palangiškiai ir versle dirbantys asmenys. Tokiu atveju susirgimų būtų ir vietinių gyventojų tarpe, bet tokių situacijų neturime. Čia veikia žmonių sąmoningumas. Pasitaiko atvejų, kai vieni kitus įspėja, kodėl be kaukės ar nedezinfekuoja rankų. Tokie dalykai padeda išvengti galimų susirgimų.“
Pajūryje žmonės būna lauke, kur virusas nestabilus
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė A. Žvirblienė taip pat įvardijo, kas Palangoje ar kitoje pajūrio zonoje lėtina viruso plitimą.
„Pajūryje, kai žmonės būna atvirame ore, tai yra ne tas pats kaip koncerte ar kino salėje. Uždarose patalpose yra žymiai didesnė rizika nei atvirose. Buvimas lauke ypatingos rizikos nesukelia, o dar šviečia saulė. Ir virusas aplinkoje yra gana nestabilus.
Be to, greičiausiai, kad žmonės pajūryje nėra taip arti vienas kito. Tas metras ar pusantro metro atstumas išlieka. Tikriausiai, didesnė rizika yra, kai žmonės eina į barus ar naktinius klubus“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Kada rizika yra didelė, o kada – maža
Profesorė pažymėjo, kad maža rizika užsikrėsti virusu tiesiog praeinant gatve, jei nėra artimo kontakto su sergančiuoju.
„Didžiausia rizika, kai vyksta glaudus ir artimas kontaktas. Pavyzdžiui, Vokietijoje buvo užregistruotas užsikrėtimas, kai prie gretimų staliukų sėdėję žmonės paprašė paduoti druskinę nuo vieno staliuko kitam. Abu užsikrėtė – kuris padavė ir pasiskolinęs. Tas kontaktas iš karto įvyko ir virusas buvo perduotas. Jei praeina laiko tarpas, kokios 15 minučių gryname ore ir šviečiant saulei, tai, manau, kad tas virusas tikrai ilgai neišlieka aplinkoje.
Užsikrėtimo galimybė yra didžiausia, jei sergantis žmogus nusičiaudėjo ir ranka palietė paviršių, o kitas atėjęs irgi tai lietė, o vėliau čiupinėjo savo veidą, nosį ar akis. Toks užsikrėtimas yra kaip ir garantuotas, jei vyksta trumpu laiko periodu“, – sakė A. Žvirblienė.
Anot jos, žmonės kartais stebisi, kodėl mokslininkai negali atsakyti į klausimą: kiek ilgai virusas išlieka ant paviršiaus? Pasak mokslininkės, kalbant apie paviršius, tai tikrai yra skirtumas, ar šviečia saulė, ar aukšta, ar žema temperatūra, ar uždaroje patalpoje, ar atviroje vietoje.
„Su paviršiais yra sunkus klausimas, nes niekas negali ištirti visų įmanomų paviršių ir visomis įmanomomis aplinkybėmis. Todėl, kad ne šiaip reikia nustatyti viruso RNR, bet ir reikėtų nustatyti, ar būtent tas virusas yra gyvybingas. Paėmus nuo paviršiaus virusą, reikėtų įrodyti, ar jis dauginasi“, – sakė A. Žvirblienė.
Jei pajautei simptomus – nesirodyk
Karantino metu Lietuvoje pasigirdo apie reikalavimus, kad pliaže taip pat reikia užsidėti kaukę. Vėliau buvo pripažinta, kad tai gana absurdiškas reikalavimas. Baigėsi karantinas ir baigėsi tie reikalavimai.
„Kaukė apsaugo, jei žmogus kosti, čiaudi ir skleidžia tuos lašelius į aplinką. Sergantis žmogus turėtų būti su kauke. Bet logiškesnis reikalavimas būtų, jei žmogus kažkokius simptomus jaučia, kaip temperatūrą ar kosulį, kad jis neitų į pliažą ir tuose baruose nesilankytų.
Žinoma, negali būti garantuotas, jei guli šalia sergančio žmogaus pajūryje, jei jis kosti – tai tie lašeliai toliau nuskrenda nei pusę metro. Žinoma, tuomet yra grėsmė, bet ji mažesnė nei būnant uždaroje patalpoje.
Labai svarbu plauti ir dezinfekuoti rankas. Jei nežinodamas palietei kokį paviršių, tai nusiplovęs rankas tą virusą sunaikini ir jo nebelieka“ , – pažymėjo A. Žvirblienė.
Žmonės paplūdimiuose rėžia apie kaukes viską, ką galvoja
Primename, kad antradienį TV3 Žinios pranešė, jog per karščius Palangoje žmonių antplūdis – tūkstančiai poilsiautojų nesilaikydami atstumų mėgaujasi saule ir nesusimąsto apie koronaviruso grėsmę.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad pats laikas galvoti apie kaukių dėvėjimą net ir deginantis. Tačiau atsipalaidavę ir gerais orais besimėgaujantys tautiečiai moja ranka į tokias rekomendacijas ir siūlo patiems specialistams pasideginti užsidėjus kaukę.
Tūkstančiai poilsiautojų pajūryje mėgaujasi karšta saule ir gaivia Baltijos jūra. Ant smėlio sugulę tautiečiai net nenori pagalvoti apie medicininės kaukės dėvėjimą, mat tai, pasak poilsiautojų, ir nepatogu, ir nemalonu. Klaipėdos paplūdimiuose gulintys žmonės žodžių į vatą nevynioja:
„Nu vis tiek, karštis, viskas. O dar ta kaukė. Tai ir kvėpuot kaip žmonėm. Nelabai kaip."
„Dabar atsiuntė dukterėčia tokį juoką – 5 metų mergaitė 2025 m. klausia mamos, kas mano tėtis? Ta atsako, nežinau, su kauke buvo."
Poilsiautojai Palangoje dar kategoriškesni. Žmonės siūlo iniciatyvos autoriams patiems atvažiuoti į pliažus bei čia pasideginti dėvint kaukes:
„Kurie įvedinėja tas kaukes, Seimo nariai, tegul atvažiuoja čia paatostogauti su tom pačiom kaukėm ir norėčiau pamatyti jų reakciją, ką reiškia dėvėti kaukes per atostogas pajūryje."
„Neįsivaizduoju aš, kaip maudytis su kauke."
„Kaip būdavo įdegis su nuo saulės akiniais, taip dabar su kauke."
Nuotraukų, kaip atrodo veidas po saulės vonių, internete gausu. Tačiau realybėje ne viskas taip juokinga.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė tikina, kad kaukes žmonės turėtų dėvėti net ir poilsiaudami pajūryje, mat čia suvažiuoja tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos, maža to, neaišku, kiek jų serga besimptome koronaviruso forma.
„Jeigu aš turiu kažkokių problemų ir būnu ten pajūryje su svetimais žmonėmis, tai vėlgi tai yra rizikos veiksnys, kodėl tos kaukės neužsidėti. Nes kitos šalys tikrai – belgai, prancūzai netgi registruoja asmenis, kurie norės apsilankyti paplūdimiuose ir kaukė yra privaloma, tiktai maudantis kaukę galima nusiimti", – sakė D. Razmuvienė.
Nepaisant įspėjimų, koronavirusu sergančių žmonių skaičius didėja nuo liepos mėnesio. Štai palyginus dvi dienas – rugpjūčio 10 su 9 diena, stacionarizuotų žmonių skaičius išaugo dvigubai.
Rugpjūčio 9 dieną tokių asmenų buvo 20, o štai vakar jau 41. Su deguonies kauke gulinčių asmenų skaičius vakar jau pasiekė 15, nors prieš tai tokių žmonių buvo tris kartus mažiau.
Galite pamatyti visą TV3 Žinių reportažą:
