Laidoje „Prieš srovę“ kalbinti berniuko tėvai tikina, kad nemušė berniuko, o mamos širdis plyšta vien pagalvojus, kaip jaučiasi sūnelis atskirtas nuo mylimiausio žmogaus – mamos, prie kurios buvo itin prisirišęs.
„Žinau, kad jam reikia manęs. Jis buvo mamyčiukas, mes gulėjome ligoninėje rudenį, nes jis niekur be manęs neidavo. Jis dažnai sirgo laringitu ir kai vėl ėmė šnekėti, aš vienintelė supratau jo kalbą. Kai jis pradėdavo sirgti, aš iš kvėpavimo pasakydavau, kad jis šiąnakt važiuos į ligoninę, nes puikiai jį pažįstu“, – apie artimą ryšį su vaiku atskleidė berniuko mama Rūta.
Sužinoję apie iš šeimos atimtą vaiką sukilo miestelio bendruomenė ir mokyklos pedagogai, daugelį metų pažįstantys šeimą. Mokyklos socialinė pedagogė Daiva Ožalaitė tikina, kad rūpestinesnės ir švelnesnės mamos už Rūta nėra mačiusi.
„Aš matydavau vaiką visada bėgantį prie mamos, ji lankydavosi mokykloje labai dažnai ir daugybę kartų esu mačiusi kaip vaikas pamatęs mamą patenkintas pribėga prie jos. Paprastai, jei yra problemų, nėra tokių šiltų santykių su vaiku. Mes niekada nematėme jokių smurto žymių, niekada. Kai kalbėdavome apie šeimą ir namus, niekada mums nekilo klausimas, kad jis gali būti skriaudžiamas. Būtų buvusi kitokia reakcija, nes dabar vaikas džiaugiasi mama“, – tikino su vaiku bendraudavusi Žeimelio gimnazijos socialinė darbuotoja.
Šeima pasakoja, kad bėdos prasidėjo, kai Rūtos šešiolikmetė dukra ėmė maištauti – pradėjo reikalauti brangių rūbų, naujausio telefono, miestietiškų gyvenimo sąlygų. Vieną dieną ji užsispyrė važiuoti gyventi pas močiutę, tačiau Rūta nė baisiausiame košmare nesapnavo, kas nutiks nepraėjus nė mėnesiui.
Įprastą vakarą šeima ramiai ruošėsi vakarienei, kai netikėtai į jų kiemą su sirenomis ir įjungtais švyturėliais įlėkė policijos ekipažas. Pareigūnai patikrino tėvų blaivumą, apžiūrėjo vaiką. Jokių smurto požymių nei aplinkoje, nei ant berniuko kūno policininkai nenustatė, tėvai buvo visiškai blaivūs, o pats vaikas neigė buvęs muštas. Po kelių minučių atvyko ir Vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie apklausė ir apžiūrėjo vaiką bei išsivežė jį neradę jokių smurto žymių.
Aiškėja, kad būtent mamai kerštaujanti dukra kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Berniuko tėvas atskleidė, kad susidūrimas su policijos pareigūnais jam buvo netikėtas.
„Jis tą vakarą žaidė su kompiuteriu. Policija įlėkė į kiemą su švyturėliais, man buvo šokas. Buvo iškvietimas, kad vaikas primuštas, apsikakojęs, o sūnus atėjo pas mano žmoną, ją apsikabino, klausia jos, kodėl policija atvažiavo. Mes patys nežinojome, ką pasakyti vaikui“, – stebisi atimto berniuko tėvas Marius.
Motina baiminasi, kad po šios šeimą ištikusios krizės uždaras buvęs berniukas dar labiau užsidarys savyje.
„Matydama tokius atvejus niekada netikėjau, kad tai gali nutikti iš tikrųjų. Galvojau, kad niekada valstybė neatims vaiko dėl paprasto skambučio, žinutės, kažkieno pasakymo, nes jie vistiek turi pagrindą turėti, kad tikrai tam vaikui buvo blogai namuose. Bet kai jį man atėmė, galvoju, kur ta valstybė, kur vaiko apsauga. Dabar klausiu, ar mano vaikas lankosi pas psichologą, ar jam padeda atlaikyti tą krūvį, kad yra vienas. Man atsakė, kad neteikia. Jis garsiai nekalba, bet viduje visada viską pergyvena“, – teigė berniuko motina Rūta.
Nors tėvai klusniai vykdo visus nurodymus: lankosi pas psichologus, vaikšto į pozityvios tėvystės kursus, varsto institucijų duris bandydami išprašyti grąžinti jiems vaiką – jų pastangos bevaisės.
Pratęsta kardomoji priemonė – nesimatyti su vaiku šeima negalės dar iki vasario mėnesio, t.y., iš viso bus 9 atskirties mėnesiai.
Visą laidos „Prieš srovę“ reportažą žiūrėkite:
