Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį be Seimo vadovo atstovų pradėjo nagrinėti paklausimą dėl parlamentarų atlyginimo mažinimo galimybės.
KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas žurnalistams sakė nematantis didelės problemos, kad viešame posėdyje nedalyvauja Seimo pirmininko atstovas, tačiau atkreipė dėmesį, jog jo dalyvavimas galbūt būtų pagreitinęs išaiškinimo priėmimą, nes KT teisėjams nėra aiškios kai kurios prašymo formuluotės.
„Kai kurios formuluotės kelia teismui tam tikrų abejonių, mes kaip tik norėjome ir turėjome viltį, kad sulauksime patikslinimų, ko jis prašo, kokios apimties tie neaiškumai kyla, bet Seimo pirmininkas yra laisvas žmogus, jis imunitetą turi, ir visa kita, mes nematome ypatingų problemų, kad priėmė tokį sprendimą, jo teisė“, - žurnalistams sakė KT pirmininkas.
Pasak K.Lapinsko, Seimo pirmininko ar jo atstovo dalyvavimas „būtų palengvinęs ir pagreitinęs išaiškinimo priėmimą, nes dabar yra nepakankamai aiškių formuluočių, ir teisėjai tarpusavyje diskutuoja, ką tai galėtų reikšti, kame slypi tas neaiškumas KT nutarimo formuluočių“.
Likus porai valandų iki posėdžio pradžios KT sulaukė Seimo pirmininko prašymo bylą dėl parlamentarų atlyginimų nagrinėti nedalyvaujant nei parlamento vadovui, nei jo įgaliotam asmeniui. Jokių argumentų, kodėl parlamento atstovai neatvyks į pačių prašymo išaiškinti buvusį KT sprendimą svarstymą, nebuvo pateikta.
Seimo pirmininko atstovės spaudai Indrės Viržintės teigimu, sprendimas nedalyvauti bei atstovo nesiųsti priimtas, „nes yra pasirinkimo galimybė“. Tačiau kodėl būtent toks sprendimas pasirinktas, atstovė spaudai BNS plačiau neargumentavo.
Į KT, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar galima mažinti tautos išrinktųjų darbo užmokestį, kreipėsi pats Seimo pirmininkas. Šio išaiškinimo KT ėmėsi be eilės.
KT vadovo K.Lapinsko teigimu, išaiškinimas tikriausiai bus paskelbtas kitą savaitę.
Seimui mažinant atlyginimus valstybės tarnautojams buvo siūlymų mažinti ir praėjusios kadencijos pabaigoje pakeltus parlamentarų atlyginimus, tačiau parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, kad tokie siūlymai gali kirstis su Konstitucija.
1999 metų lapkričio 9 dienos nutarime KT paskelbė, kad Seimo kadencijos metu Seimo nario atlyginimas negali būti įstatymu nustatytas mažesnis negu kadencijos pradžioje.
KT taip pat turi teikti išaiškinimą, ar 2006 metų kovo 28 dienos nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis <...> įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą“ reiškia, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai finansinei padėčiai galima nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu kadencijos pradžioje.
Taip pat KT prašoma paaiškinti, ar KT nutarimo nuostatoje „Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje“ vartojama sąvoka „Seimo nario atlyginimas“ apima ir Seimo nario išlaidas, susijusias su jo parlamentine veikla.
Lapkričio pradžioje buvusios kadencijos Seimas priėmė pataisas, kuriomis pakėlė parlamentarams pareiginės algos koeficientus, taip padidindamas atlyginimus, tačiau sumažino išlaidas parlamentinei veiklai.
Anksčiau Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei veiklai. Po pertvarkos Seimo nariai gauna apie 11 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai siekia 3,8 tūkst. litų.
