Pakeistas įstatymas atitolino daugiavaikės motinos pensiją

Pen­kis vai­kus pa­gim­džiu­si ir išau­gi­nu­si Šau­kė­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – R.M.) „Šiau­lių kraš­te“ per­skai­čiu­si, jog, li­kus pen­ke­riems me­tams iki pen­si­nio am­žiaus dau­gia­vai­kės mo­ti­nos ga­li gau­ti 540 li­tų šal­pos pen­si­ją, krei­pė­si į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. Čia iš­gir­do, jog pašal­pa jai ne­prik­lau­so. O vie­na ka­bi­ne­te bu­vu­si mo­te­ris nu­si­ste­bė­ju­si, jog mo­te­ris ti­ki šiukš­lė­mis.

Laik­raš­tis mums – vie­nin­te­lis džiaugs­mas

„La­bai su­si­ner­vi­nau, – pa­sa­ko­jo po ap­si­lan­ky­mo So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je į re­dak­ci­ją už­su­ku­si mo­te­ris. – Kai­mo žmo­gui – laik­raš­tis vie­nin­te­lis švie­su­lys. Ką mes dau­giau ma­to­me? Tik juo­dą dar­bą. Aš ti­kiu ką laik­raš­čiai pa­ra­šo. Ir daug ką iš jų su­ži­nau. O sa­vi­val­dy­bės po­nia drįs­ta pa­va­din­ti laik­raš­čius šiukš­lė­mis.“

Ti­kė­jo­si gau­ti šal­pos pen­si­ją

Šau­kė­niš­kė pa­sa­ko­jo išau­gi­nu­si pen­kis vai­kus. Vi­si do­ri, tu­ri dar­bus, ka­bi­na­si į gy­ve­ni­mą. Pa­ti su vy­ru taip pat ne­si­gvie­šia neuž­dirb­to li­to. Nie­kuo­met ne­ga­vu­si iš vals­ty­bės jo­kių pa­šal­pų. Au­gin­da­mi pen­kis pa­me­ti­nu­kus vai­kus abu su vy­ru pa­kai­to­mis juos pri­žiū­rė­jo ir plu­šė­jo ko­lū­ky­je, pa­skui bend­ro­vė­je, ku­rio­je, kaip paaiš­kė­jo vė­liau, už me­tus triū­so nei­šė­jo nė me­tų dar­bo sta­žo.

Kai ne­te­ko dar­bo, ka­bi­no­si į že­mę. Su­kū­rė sa­vo ūke­lį. Ga­vo tris hek­ta­rus že­mės. Nuo­mo­ja­si dar de­šimt. Lai­ko vi­so­kiau­sių gy­vu­lių. „Pa­val­gy­ti, su­si­mo­kė­ti už elekt­rą ir nu­si­pirk­ti cuk­raus už­ten­ka,– pa­sa­ko­jo šau­kė­niš­kė. Ne­rei­kia alk­ti, mais­tu pa­de­da­me ir mies­tuo­se gy­ve­nan­tiems vai­kams.“

Svei­ka­tos drau­di­mą su­mo­kė­da­vo dar­bo bir­ža. Da­bar mo­te­ris iš dar­bo bir­žos iš­brauk­ta. Tu­rė­jo re­gist­ruo­ti ūkį, kad gau­tų nu­si­pirk­ti hek­ta­rą vals­ty­bės že­mės, esan­čios ar­čiau na­mų.

„Šiau­lių kraš­te“ per­skai­čiu­si, jog iki 1995 me­tų me­tų pen­kis ir dau­giau vai­kų išau­gi­nu­sios mo­ti­nos li­kus iki pen­si­nio am­žiaus pen­ke­riems me­tams, ga­li pra­dė­ti gau­ti 540 li­tų šal­pos pen­si­ją, mo­te­ris at­va­žia­vo į Kel­mę, nuė­jo į sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių, pa­ro­dė kas pa­ra­šy­ta laik­raš­ty­je.

Pa­si­tei­ra­vus jai paaiš­kin­ta, jog šal­pa ne­prik­lau­so, o vie­na ka­bi­ne­te bu­vu­si mo­te­ris nu­si­ste­bė­ju­si, kad mo­te­ris ti­ki šiukš­lė­mis ir išė­ju­si iš ka­bi­ne­to.

Su­si­ner­vi­nu­si šau­kė­niš­kė nuė­jo pas sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių, o pa­skui – į „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­ją.

Ko­ją pa­ki­šo ati­to­lin­tas pen­si­nis am­žius

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus spe­cia­lis­tė Jad­vy­ga Miz­ge­ry­tė re­dak­ci­jai tvir­ti­no, jog pa­kan­ka­mai aiš­kiai ir švel­niai šau­kė­niš­kei išaiš­ki­nu­si, ko­dėl jai kol kas ne­prik­lau­so šal­pos pen­si­ja, pa­ro­džiu­si len­te­lę, ku­rio­je aiš­kiai nu­ro­dy­ta ka­da pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­mą ga­lės išei­ti į pen­si­ją tais ar ki­tais me­tais gi­mę žmo­nės.

Ka­dan­gi mo­te­ris iki 1995 me­tų pa­gim­dė ir išau­gi­no pen­kis vai­kus, šal­pos pen­si­ja jai pri­klau­sys. Jei­gu ne nau­ja­sis pen­si­nio am­žiaus pail­gi­ni­mo įsta­ty­mas, pri­klau­sy­tų jau da­bar, nes mo­te­riai su­ka­ko 55 me­tai. Ta­čiau pail­gi­nus pen­si­nį am­žių po ke­tu­ris mė­ne­sius kas­met, jai pen­si­ja bus pra­dė­ta mo­kė­ti 2019 me­tais, kai su­kaks 62 me­tai ir 8 mė­ne­siai.

Dėl šio įsta­ty­mo ati­to­lo ir šal­pos pen­si­jos mo­kė­ji­mo ter­mi­nas kaip dau­gia­vai­kei mo­ti­nai. Šal­pos pen­si­ją šau­kė­niš­kė pra­dės gau­ti 2014 me­tais, nes tuo­met iki pen­si­jos bus li­kę pen­ke­ri me­tai.

Jad­vy­ga Miz­ge­ry­tė nei­gė, jog spau­da jų ka­bi­ne­te va­din­ta šiukš­lė­mis. Esą jo­kios švie­sios mo­ters ka­bi­ne­te nė ne­bu­vę. Bu­vu­si tik ji ir dar vie­na dar­buo­to­ja.

Įp­ra­tę sun­kiai dirb­ti

„Nie­ko vel­tui ne­pra­šau. Nep­rik­lau­so, tai ne­prik­lau­so. Aš įpra­tu­si daug ir sun­kiai dirb­ti, – sa­kė nei­gia­mą at­sa­ky­mą dėl šal­pos pen­si­jos ga­vu­si mo­te­ris. – Sun­kiai au­gi­nau sa­vo pen­kis vai­kus. Dar pri­glau­džiau ir ne­veiks­nios kai­my­nės sū­nų. Už­jau­čiau, nes pa­ti ne­pa­ty­riau tė­vų mei­lės. Ma­ne ma­žą par­ve­žė iš Ru­si­jos mo­čiu­tei. Apie ma­mą pri­si­me­nu tik vie­ną mo­men­tą. Aš sė­džiu miš­ke, ant kel­mo. O ji ren­ka mė­ly­nes.“

Jau­na iš­te­kė­jo. 25 me­tų jau bu­vo pa­gim­džiu­si vi­sus pen­kis vai­kus. Kai bu­vo 36 me­tai, jos duk­ra jau iš­te­kė­jo.

Ir da­bar šau­kė­niš­kės šei­ma plu­ša sa­vęs ne­tau­so­da­ma. Ne­se­niai mo­te­ris gu­lė­jo li­go­ni­nė­je. Po ope­ra­ci­jos tu­rė­jo va­žiuo­ti į sa­na­to­ri­ją rea­bi­li­ta­ci­jai. „Kur aš tau va­žiuo­siu? Sa­kau – tik grei­čiau ma­ne iš­leis­kit na­mo. Nė­ra kam melž­ti kar­vių. Dar su­si­ga­dins. O kar­vės – ma­no iš­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. Pap­ra­šy­ti pa­gal­bos nė­ra ko. Ap­link ke­tu­rios tro­bos ir vi­so­se gy­ve­na neį­ga­lūs žmo­nės.“

Regina MUSNECKIENĖ