Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužės 27 d. pasirašė įsakymą dėl želdynų plotų normų nustatymo, kuris įsigaliojo kitą dieną po to, kai ministras padėjo parašą ar dokumento.
Minimalios želdynų normos nustatomos, kiek vienam gyventojui tenka kvadratinių metrų (m2) viešųjų atskirųjų želdynų ploto. Ši tvarka numato, kiek miestų ir miestelių valdžios, planuodamos naujus pastatus, projektuodamos gatves ar kitus infrastruktūros objektus, turi palikti ploto viešiems želdynams.
Naujoji ministro įtvirtinta tvarka praktiškai suvienodina vienam gyventojui tenkančią želdynų normą. Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turinčiuose didmiesčiuose minimalus viešųjų atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale, yra 12 kvadratinių metrų.
Tokia pati norma nustatyta ir gyvenantiems vidutiniuose miestuose, turinčiuose nuo 10 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažuose miestuose, kuriuose gyvena tiki 10 tūkst. gyventojų. Kiek didesnė želdynų ploto norma nustatyta iki 3 tūkst. gyventojų turinčiuose miesteliuose – 17 kvadratinių metrų.
Didžiausias minimalus viešųjų atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, yra nustatytas kurortuose. Nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, kurorte vienam gyventojui turi tekti 25 kvadratinių metrų želdynų.
Įsakymas numato, kad minimalus želdynų plotas gali būti ir mažesnis, jei kilometro ir mažesniu atstumu yra IIB grupės miškas. Šiai grupei priskiriami miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti rekreacinės-estetinės vertės miškai.
Šis S. Gentvilo pasirašytas įsakymas pakeitė iki tol galiojusią dar 2007 metais tuometinio aplinkos ministro Arūno Kundroto patvirtintą tvarką.
Prieš 15 metų patvirtintoje tvarkoje viešieji želdynai miestuose buvo skirstomi į tris grupes: vietiniai, rajoniniai ir centriniai. Iki šių metų galiojusioje tvarkoje buvo numatyta, kad vietiniai želdynai išdėstomi kvartalų grupėje, kurią formuoja aptarnaujančios gatvės, rajoniniai želdynai išdėstomi miesto gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuos riboja pagrindinės ar greito eismo gatvės, o centriniai želdynai išdėstomi mieste gerai pasiekiamose vietose.
Senoji tvarka nustatė daug didesnius atskirųjų želdynų mažiausius plotus, tenkančius vienam gyventojui. Didmiestyje vienam gyventojui turėjo tekti mažiausiai 25 kvadratiniai metrai (iš jų vietinių želdynų – 10, rajoninių 8, centrinių – 7). Vidutiniuose ir mažuose miestuose minimali norma buvo 20 kvadratiniai metrai, miesteliuose – 15 kvadratiniai metrai. Kurortuose – 45 kvadratiniai metrai (iš jų 22,5 vietinių želdynų, centrinių – 22,5).
Tad naujoji S. Gentvilo tvarka suvienodina ir beveik per pusę sumažina minimalią želdynų normą didmiesčiuose, vidutiniuose ir mažuose miestuose, taip pat kurortuose. Visgi kiek pakeliama minimali želdynų norma miesteliams.
Sprendimas kelia šiurpą
„Šis sprendimas kelia šiurpą“, – taip ministro įsakymą komentuoja Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Politikas tvirtina, kad naujoji tvarka yra skandalinga ir kelia nerimą. L. Jonausko nuomone, nors S. Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija turi rūpintis aplinkos apsauga, ekologija, kova su klimato krize, tokie sprendimai niekaip neprisideda prie geresnės ekologinės situacijos Lietuvoje.
„Puikiai žinome, kad medžiai ir jų šešėlis mažina temperatūrą miestuose, dėl jų oras švaresnis ir žmonėms komfortas didesnis. Bet sprendimas yra mažų mažiausiai keistas“, – teigė socialdemokratas.
Parlamentaras svarstė, kad toks sprendimas palankus naujus gyvenamųjų ir biurų pastatų kvartalus nusimačiusiems didmiesčiams ir nekilnojamojo turto vystytojams.
„Žinome, kokia žemė yra brangi, kaip jos trūksta. Matyt, bandoma prisitaikyti prie naujų kvartalų, kad jiems nebūtų taikomi, mano galva, net ir taip per maži buvę reikalavimai“, – sakė L. Jonauskas.
„Naudinga sunku pasakyti kam, bet tikrai ne žmonėms“, – pridūrė jis.
Galėjo taikyti skirtingus reikalavimus
Politiko teigimu, ministerija argumentavo, kad Lietuvos miestai dėl savo apstatymo ir taip neatitiko numatytų želdynų normų ir kad teisės aktai labiau atitiktų realybę, reikėjo sumažinti mažiausius būtinus želdynų plotus.
L. Jonauskas svarstė, kad tokiu atveju reikėjo išskirti reglamentavimą. Jau pastatytoms erdvėms taikyti mažesnius reikalavimus, kurie atitiktų realią situaciją, o naujai statomiems kvartalams – taikyti didesnius reikalavimus.
„Jeigu tos normos seniai pastatytiems, suprojektuotiems miestams per didelės, galima daryti kitokį įsakymą ir kitokią teisine forma tvirtinti.
<...> Naujiems kvartalams išlaikyti esamus reikalavimus, kokie buvo anksčiau, o seniems taikyti tuos mažesnius, jei ministras taip nori, kad formaliai atitiktų esamą situaciją. Bet dabar gaunasi taip, kad sprendžiant teorinį atitikimą esamų kvartalų su želdynais, mažinami reikalavimai ir naujiems kvartalams“, – teigė Seimo narys.
L. Jonauskas teigė, kad Seime jau kalbama apie teisės aktus, kuriais būtų stengiamasi pakeisti naująją tvarką.
„Bandysime ieškoti būdų, kaip įstatymu nustatyti tą reguliavimą tokį, kad ministras, kuriam nepatinka želdynai ir kuris nori mažinti tas normas, ateityje negalėtų to padaryti. Nežinau, kitą formą mes surasime, bet kažkokius sprendimus tikrai priiminėsime ir teiksime pasiūlymus Seimui“, – sakė socialdemokratas.
„Aš pasitikiu ir šiuo ministru, ir visais kitais, kurie dirbo anksčiau. Bet toks atvejis nėra pirmas, kada ministras gąsdina visuomenę tokiais sprendimais“, – pridūrė L. Jonauskas.
Ministerija: želdynų ploto dydis ne sumažintas, o padidintas
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame Aplinkos ministerijos atsakyme rašoma, kad S. Gentvilo įsakymas, reglamentuojantis želdynų normas, buvo pakeistas siekiant įgyvendinti nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Želdynų įstatymą, kuris buvo papildytas naujomis želdynų normavimo nuostatomis.
Pasak ministerijos atstovų, įsakyme buvo iš esmės pakeista viešųjų atskirųjų želdynų skaičiavimo tvarka, kadangi naujame Želdynų įstatyme nebeliko atskirųjų želdynų skirstymo į centrinius, rajoninius ir vietinius.
„Iki įsakymo patvirtinimo galiojo nuostata, kad kartu su vietiniais, rajoniniais ir centriniais atskiraisiais želdynais kiekvienam gyventojui turėjo tekti po 25 kvadratinius metrus atskirojo želdyno. Tai reiškia, kad Vilniaus mieste, Justiniškių mikrorajone gyvenančiam piliečiui, prie želdynų normos buvo priskaičiuojama ir Bernardinų sodo, esančio miesto centrinėje dalyje, dalis“, – dėsto Aplinkos ministerija.
Pagal naujai patvirtintą želdynų normų aprašą viešųjų atskirųjų želdynų ploto normų skaičiavimas patikslinamas vietoje abstraktaus „plotai, m2, tenkantys vienam gyventojui“ nustatant „plotai (m2), tenkantys vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale, kuris yra ne didesniu kaip 1000 m atstumu nuo į normos skaičiavimą įtraukiamų viešųjų atskirųjų želdynų“.
„Tokių želdynų ploto normos dydis, lyginant su ankstesniu analogu – „vietiniais“ želdynais – ne sumažintas, o padidintas (dideliame mieste – nuo 10 iki 12, vidutiniam mieste – nuo 8 iki 12 kvadratinių metrų vienam gyventojui). Šiais pakeitimais siekiama skatinti kurti kokybiškus atskiruosius želdynus kuo arčiau gyventojo“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Pasak ministerijos atstovės, artimojoje aplinkoje gyvenamosios aplinkos kokybės ir rekreacinius poreikius tenkina priklausomųjų želdynų normos – tai želdynų normos nustatomos statinių sklypuose, daugiabučių namų kiemuose.
„Priklausomųjų želdynų, esančių prie gyvenamųjų, visuomeninių pastatų, rekreacinėse ir bendrojo naudojimo teritorijose, norma nesumažinta, priešingai – padidinta į gamtinį karkasą patenkančiose teritorijose, taip pat naujai nustatyta didelių miestų centro zonoje ir senamiesčiuose“, – aiškina ministerija.
Iki šiol galiojusios normos buvo dažnai ignoruojamos
Aplinkos ministerijos tvirtinimu, želdynų normų įsakymo projektas buvo teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms du kartus. Atskiri susitikimai ir diskusijos vyko su savivaldybėmis.
„Svarbu pažymėti, kad sename želdynų normų apraše, kaip nurodyta aukščiau pateiktuose paaiškinimuose, atskirųjų želdynų norma buvo skaičiuojama bendra (atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui). Normos skaičiavimas vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale, įteisinamas želdynų normų aprašo pakeitime“, – sako ministerijos atstovai.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad atskirųjų želdynų normomis vadovaujamasi rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tad, kol nebus pakeisti konkrečioje teritorijoje galiojantys dokumentai, tol galios juose nustatytos želdynų normos.
„Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus ar keičiant esamus, įgyvendinant naujo želdynų normų aprašo reikalavimus, juose turės būti nustatytos kvartalų ribos ir užtikrintas nustatytų privalomų viešųjų atskirųjų želdynų normų įgyvendinimas.
Užtikrinus, kad kiekviename kvartale gyvenančiam gyventojui tektų ne mažiau kaip 12 kv. metrų atskirųjų želdynų normų, bendras viešųjų atskirųjų plotas miestuose ir miesteliuose padidės. Iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusios normos buvo dažnai ignoruojamos planuotojų dėl normų skaičiavimo sistemos sudėtingumo ir neaiškumo“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Vadina apgailėtina tendencija
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS) pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius Gintaras Stauskis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad trumpai tariant, želdynai yra skirti žmonių gyvenimo kokybei gerinti.
„Tai ir paties kraštovaizdžio dalis. Tai nėra šiaip medžiai kaip pavieniai elementai. Želdynai ir oro kokybę gerina, ir žmonėms suteikia geresnes poilsio, rekreacijos sąlygas.
Kitaip sakant, miestų gyvenimo kokybė nuo to labai tiesiogiai priklauso. Ne tiek nuo mieste namų pristatytų, bet nuo to santykio tarp urbanizuotų teritorijų ir tų, kurios skirtos želdynų plotams arba kraštovaizdžiui“, – sakė G. Stauskis.
Pasak jo, rengiant naująsias želdynų plotų normas, ekspertai ministerijai išsiuntė savo siūlymus, tačiau jie galutiniame įsakyme neatsirado.
„Labai apgailėtina ta tendencija ir liūdniausia, kad diskusijos apie tai nebuvo su specialistais. Mums atsiuntė peržiūrėti tą projektą ir po to be jokio didelio svarstymo jau atsirado tas įsakymas“, – stebėjosi profesorius.
Kalbėdamas apie nustatytas normas, G. Stauskis pabrėžė, kad jose nustatytas mažiausias leistinas želdynų plotas, kuris tenka vienam gyventojui.
„Čia nėra optimalus, čia mažiausias leistinas, reiškia, kad pateikiami kritiniai rodikliai. Valdininkai sako, kad nebūtinai turi būti mažiausias rodiklis įgyvendinamas, tačiau galiausiai išeina taip, kad mes pagal tą mažiausią lygį ir gyvename. Neturėtume tikėtis gero rezultato, jeigu gyvename pagal mažiausią lygį“, – pastebėjo profesorius.
Komentuodamas argumentus, kad dabartinių miestų želdynų plotai neatitiko seniau taikytų normų, G. Stauskis tikino, kad jam neteko matyti skaičių, kiek miestuose iš viso yra želdynų.
„Ministerija gal tuos skaičius ir turi, mes jų nematėme“, – teigė jis.
Žalios erdvės liks vis mažiau
Profesorius atkreipė dėmesį ir į kitus vykstančius pokyčius miestuose – keičiamą visą judumo sistemą. Šių reformų srityje daugiausiai matomi pokyčiai Vilniuje, kur sostinės valdžia nusprendė siaurinti gatves.
„Siaurinant gatves lieka to laisvo ploto. Klausimas, kam jis bus naudojamas. Šiuo atveju, tikriausiai nėra jokios vilties, kad jis būtų naudojamas atvirų erdvių kūrimui, jis bus naudojamas statybai ir urbanizacijai.
Gal nereikėtų to taip suabsoliutinti ir vienareikšmiškai sakyti, tai sprendžia specialistai, bet žinote, kaip užsakovai dažniausiai diktuoja sąlygas. Jeigu jie turi galimybę, jie turi žemės sklypą, kiek jame leistina, tiek jame ir pastatoma maksimum“, – dėstė G. Stauskis.
Profesorius mano, kad želdynų normų mažinimas gali būti naudingas nekilnojamojo turto vystytojams.
„Aš mažiesiems miestams daug pavojaus nematau. Tačiau matau pavojų tiems miestams ir toms miesto dalims, kurioms yra didelis nekilnojamojo turto vystytojų spaudimas. Tose dalyse tų žaliųjų dalių liks vis mažiau. Kaip žinome, vyksta ir sutankinimo procesai, tušti ar apleisti sklypai užstatomi pastatais. Tai tos erdvės liks vis mažiau“, – konstatavo G. Stauskis.
