Viena iš dviejų prie Baltijos jūros išlikusių vaikų stovyklaviečių, Karklės "Žilvitis", pirmąją stadiono žemės užvaldymo bangą atlaikė, tačiau nesulaukusi valstybės pagalbos ilgainiui gali virsti privačių statybų aikštele.
Praeitą savaitę žvalgytis po Karklę, Pajūrio regioninio parko kopas - ar įmanoma be didelės žalos gamtai įkurti žvejų uostelį - Klaipėdos rajono politikai pradėjo nuo privačiais interesais apraizgytos pajūrio vietos - vaikų poilsiavietės. Tarp pasitarimo dalyvių buvo Baltijos jūros pakrantę tyrinėjančių mokslininkų, aplinkosaugininkų ir net Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Apsispręsti dėl nemenkos, 10-12 mln. litų siekiančios, ES paramos Lietuvos priekrantės žvejams - ar įsileisti investicijas į rajono ribas, ar ne - gargždiškiai turėtų rugpjūčio pabaigoje. Prieš mėnesį Tarybai buvo parengtas sprendimo variantas, kuriuo nepritarta tokio uostelio projektui, nes jis, anot architektų, nederėtų su savivaldybės planuojama ūkine veikla - 1,8 kilometro ilgio pliažo infrastruktūra. Žvejams ėmus įrodinėti, kad planai vienas kitam neprieštarauja, nutarta į juos išsamiau pasigilinti lankantis Karklėje.
Apžiūrėjus krantą įsitikinta, kad kliūčių apstu, o apsisprendus dėl vietos, esančios toliau nuo "Žilvičio", galbūt net tektų kreiptis į Europos Komisiją leidimo koreguoti gamtinio rezervato ribas. Tačiau, kaip įsitikinęs parko direktorius Darius Nicius, teoriškai įmanoma viskas. O daugelio vietinių gyventojų nuomone, Plazos rezervatas - ne šventa karvė.
Sugrąžinti istorinį kultūros paveldą Karklei yra geriau, nei Baltijos jūros pakrantę paversti karklais užžėlusiomis pelkėmis. Keli likę vietos žvejai - taip pat nykstanti etnografinė vertybė, kurios saugumu reikia rūpintis. Tikimasi, kad įrengtas uostelis būtų universalios paskirties ir viešas, todėl naudingas kiekvienam, sumaniusiam valtimi plaukti į jūrą.
Nuomininko žemės nuomininkas
Senieji Karklės gyventojai kraipė galvas, kodėl rajone kilo toks ažiotažas dėl uostelio vietos ir kodėl į diskusijas mėginama įtraukti Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federaciją, valdančią "Žilvitį", bei Žemės ūkio rūmus. Puoselėti ir tvarkyti Karklės kaimą ir jame esantį paplūdimį numatyta visuose su Baltijos jūros pakrante susijusiose valstybės dokumentuose. "Šuo pakastas kur nors kitur", - svarstė žvejai ir spėliojo, ar su tuo susiję rajono architektų asmeniniai interesai, ar skandalingi "Žilvičio" nuomininkų planai.
Prieš dvejus metus, į abejotiną sandorį įsikišus Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje Kristinai Vintilaitei, Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino rajono savivaldybės patvirtintą profesinių sąjungų federacijos 99 metams nuomojamo valstybinės žemės sklypo, kur yra moksleivių poilsiavietė "Žilvitis", detalųjį planą. Šį planą buvo parengusi federacijos numatytų rekonstrukcijų pagalbininkė - su keliomis Klaipėdos mėsos įmonėmis susijusi ir 68 arus iš federacijos nuomojanti bendrovė "Gintarinė mūza". Ji planavo statyti 40 vietų tėvų viešbutį, 3 namelius vaikams, 25 vietų darbuotojų bendrabutį, valgyklą, administracinius pastatus. Teismas nurodė, kad poilsiavietėje "Žilvitis" naujų statybų negali būti.
Šįkart, žvalgydamiesi vietos žvejų uosteliui, "Gintarinę mūzą" prisiminė ir keli rajono politikai. "Ji niekur iš "Žilvičio" nedingo, laukia kitos progos", - tarpusavyje šnekėjosi žmonės. Paklaustas, ar profsąjungos neketina privatizuoti "Žilvičio", B.Markauskas sakė, kad atsakyti į tokį klausimą galėtų tik pati federacija, o jis pritariantis tam, kad vaikų poilsiavietė išliktų.
Remontas būtinas
Poilsiavietės direktorius Bronius Kalvaitis teigė, kad remontuoti namelius bus mėginama savo lėšomis, iš to, kiek uždirbama iš vaikų kelialapių. Tačiau pakeisti stogus išgalės tik tada, jeigu rajono valdžia federacijos paraišką įtrauks į asbesto šalinimo programą.
Rajono meras Vaclovas Dačkauskas patikino, jog namelių rekonstrukcija tikrai bus remiama, nes savivaldybė suinteresuota, kad vaikų poilsiavietė nekeistų paskirties. Jis LŽ priminė, kad teismui panaikinus ankstesnį verslininkų rengtą detalųjį teritorijos planą, laiminti naujų statybų "Žilvityje" politikai neketina, pritaria tik esamų statinių rekonstrukcijai.
Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Regina Dapšytė, kuri organizacijai vadovauja vos mėnesį, apie poilsiavietės likimą kalbėjo panašiai. "Mes - vienintelė profsąjunga Lietuvoje, išlaikiusi net keturias vaikų stovyklas. "Žilvičio" nė neketiname parduoti, to ir negalėtume padaryti, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Kaip įmanydami ieškome finansinių galimybių poilsiavietei sutvarkyti. Žinau, jog anksčiau rajono meras yra siūlęs pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kad galėtume kreiptis į fondus, remiančius vaikų poilsį. Rugpjūtį ruošiuosi atvykti į "Žilvitį", kadangi stovyklai sukanka 40 metų, žadu apsilankyti ir rajono savivaldybėje", - kalbėjo profsąjungų atstovė. Paklausta apie kitus rėmėjus, R.Dapšytė neslėpė, kad pretendentų į milijonų vertą teritoriją prie jūros netrūksta. Tačiau siūlomos abejotinos pagalbos atsisakoma.
Laukia tinkamų sąlygų
Į klausimą, kokie santykiai yra su "Gintarine mūza", R.Dapšytė aiškino, kad nuomos sutartis, jos pirmtako prieš dešimtmetį pasirašyta 99 metams, yra galiojanti. "Radau tokį palikimą, jei galėčiau, tos sutarties atsisakyčiau. Domėjausi, kaip tai būtų galima padaryti, teisininkai sako, kad vienintelis kelias ją panaikinti - per teismą. Mums tai per brangu. Bet jeigu bus įsileistas privatus verslas, aišku, kas laukia vaikų stovyklos", - sakė moteris.
R.Dapšytei, pasak jos pačios, yra tekę tik telefonu bendrauti su "Gintarinės mūzos" direktoriumi Nerijumi Kuzma dar vykstant teismams. "Man buvo siūloma pasirašyti kažkokius popierius, bet aš atsisakiau. Šiemet su manimi niekas apie "Žilvitį" nekalbėjo", - teigė R.Dapšytė.
Telefonu atsiliepęs N.Kuzma, kuris šiuo metu eina ir "Klaipėdos mėsinės" direktoriaus pareigas, LŽ patvirtino, kad "Žilvičio" pigiai iš rankų nepaleistų. "Dėl panaikinto detaliojo plano mes patyrėme nuostolių. Kol kas nieko nedarome, laukiame, kada žemės klausimas nebus politizuojamas. O jei bus mėginama sutartį naikinti, tegu kompensuoja mums nuostolius", - sakė N.Kuzma.
Anksčiau šis verslininkas yra vadovavęs antrinei akcinės bendrovės "Klaipėdos maistas" įmonei "Vilkė", kuri 2007 metais buvo pervadinta į "Klaipėdos mėsinę".
Pats N.Kuzma rajono politikams yra aiškinęs, kad "Klaipėdos maistas" statyti poilsiavietėje pastatus esą pradėjo dar 1988 metais. Kadangi "Žilvitis" lėšų neturėjo, pastatai likę neužbaigti, tad vėliau juos tekę nugriauti. Anot jo, "Gintarinė mūza" įsteigta dalijantis "Klaipėdos maisto" turtą. Sklypą iš profsąjungų federacijos nuomojosi ir detalųjį naujų statybų nugriautųjų statinių vietoje planą "Gintarinė mūza" rengė kaip buvusi "Klaipėdos maisto" dalies akcijų perėmėja.
Daugelis Klaipėdoje su nuoskauda prisimena, kaip viskas vyko. 2001 metais bankrutavusio "Klaipėdos maisto" teises perėmė buvusių vadovų įsteigta bendrovė "Argovegas", kuriai po metų taip pat buvo paskelbtas bankrotas ir ji likviduota. Dalis turto iškeliavo naujų įmonių kryptimis. Dėl šių bankrotų nukentėjo daugybė darbuotojų, žemdirbių ir kitų įmonių. "Gintarinė mūza" tąkart buvo paslėpta už viešų finansinių dokumentų.
Statistikos departamento leidinyje "Lietuvos žemės ūkis 2000" buvo skelbiama, kad "AB "Klaipėdos maistas" gali tapti pavyzdžiu, kaip reikia veikti esant naujoms rinkos sąlygoms".
Vida BORTELIENĖ
