Antradienį Seimas priėmė atitinkamas įstatymų pataisas, už jas balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo niekas, vienas politikas susilaikė.
Pagal įstatymus, puskarininkiai, jaunesnieji ir vyresnieji karininkai į atsargą bus išleidžiami sulaukę 56 metų, profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas, – 60 metų, karo kapelionai – 65 metus. Dabar šis amžius maždaug penkeriais metais mažesnis.
„Krašto apsauga susiduria su dideliu personalo trūkumu. Vien praėjusių metų spalio 25 dieną trūko daugiau kaip 300 karininkų kariuomenėje“, – teigė projektą palaikiusi Seimo narė buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Kitas buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pabrėžė, kad neracionalu naudingos patirties sukaupusius karininkus taip anksti išleisti į atsargą. Juoba, kad parengti karininką valstybei kainuoja nemažus pinigus.
„Mūsų karininkija ir kariai yra jaunesni, jei lyginsime su kitų valstybių kariais“, – tvirtino jis.
„Karininkų rengimo, laipsnių gavimo sistema sutvarkyta taip, kad faktiškai prieš kiekvieną naują aukštesnį laipsnį karininkas turi praeiti specialius pasirengimo mokymus. Tie mokymai vyksta ne tik Lietuvoje, bet vyksta ir kitose NATO valstybėse, ir jie gana brangiai kainuoja, todėl šitas indėlis į žmogaus išmintį, į jo vertybes valstybei turėtų tam tikra prasme ir atsipirkti“, – kalbėjo J.Olekas.
Pasak jo, ir patiems kariams naudinga turėti galimybę ilgiau tarnauti kariuomenėje.
Kareiviai ir jūreiviai, kaip ir dabar, galėtų tarnauti iki 40 metų.
Dabar didžioji dalis karių gali tarnauti iki 35–53 metų priklausomai nuo turimo karinio laipsnio, o kariniai specialistai – iki 55–65 metų priklausomai nuo turimos specialybės. Daugiausia karininkų išeina į atsargą 36–45 metų, nelaukdami galutinės išleidimo į atsargą amžiaus ribos, nes nuogąstauja, kad vėlau nepavyks integruotis į civilinę darbo rinką.
