Paklaustas, ar galima tikėti antrosios viruso bangos ir ar yra tam ruošiamasi, ministras ragino dar neskubėti apie tokius svarstymus, tačiau patikino, kad darbai vyksta.
„Nėra tokio fakto, kad ta banga būtinai bus. Yra keli galimi scenarijai, ta antra banga yra tik vienas iš jų, kitas – tai mažesni pabangavimai, mažesni židiniai, ką Lietuvoje ir stebime.
Ir pirma banga, kuri buvo prognozuota Lietuvai, nebuvo tokia, kokia buvo pateiktą ekspertų ir mokslininkų prognozėse. Taigi pasakyti, kokia ji bus ar nebus, dar yra didelės spėlionės. Nepaisant to Lietuva tam ruošiasi.
Viena, yra instaliuojami papildomi pajėgumai deguonies lovų, jau vyksta šie darbai. Yra ruošiamasi galimai intensyvesnei pagalbai. Anksčiau esame minėję ir kad įranga yra perkama, dirbtiniai plaučių ventiliacijos aparatai. Artimiausiu metu apsaugos priemonės medikams atkeliaus ne tik lėktuvais, o traukiniais. Ir didesne problema dabar darosi ne aprūpinimas, o sandėliavimas, nes gydymo įstaigos indikuoja, kad neturi, kur dėti, tai turėsime naudoti rezervinius sandėlius“, – kalbėjo ministras.
Gydymo įstaigos dirbs kitaip
Nepaisant to, kad Lietuva ruošiasi, ministras sakė besitikintis, kad Vyriausybė trečiadienį priims sprendimus dėl planinių paslaugų atnaujinimo.
„Gyvensime labai specifiniu režimu. Anksčiau sveikatos sistema buvo iš dviejų dedamųjų – skubiosios ir planinės pagalbos. Dabar bus trys dedamosios – planinė, COVID rezervas ir skubi pagalba. Gydymo įstaigos privalės išlaikyti tam tikrą rezervą, jei įvyktų panašios bangos, protrūkiai. Sistema yra persitvarkiusi, persijungusi į kitą režimą. Taigi nebūtinai bus ta antra banga, bet jam ruošiamės“, – kalbėjo jis.
Premjerui jau neatmetant galimybės, kad galbūt ir karantinas gegužės 11 d. bus atšauktas, A. Veryga akcentavo, kad dar ilgai turėsime gyventi kiek kitaip, nei įprasta.
Priemonės, kurios skirtos išlaikyti mažesnį kontaktą, – tai yra atstumai, srauto reguliavimas – ar tai būtų paslaugų įmonės, ar parduotuvės, asmens apsaugos, rankų dezinfekavimo priemonės – visa tai, kad buvo mums neįprasta, į ką anksčiau nekreipdavome dėmesio, reikės išlaikyti. Bent jau tol, kol nebus aišku, kad infekcija užgeso ar turime vaistus. Net ir atšaukus tokią priemonę kaip karantiną viso to turėsime laikytis. Priešingu atveju susidursime su tomis pačiomis bėdomis“, – sakė A. Veryga.
Jis priminė, kad kol nebus aišku dėl galimų sergamumo bangų, nebus organizuojami ir masiniai renginiai: „Tikrai turėsime palaukti su kažkokiais masiniais susibūrimais, renginiais, koncertais, kol nebus aiški situacija.“
Ministro teigimu, taip pat ilgą laiką gali išlikti rekomendacija senjorams nebendrauti su savo vaikais ar anūkais.
„Kol nebus saugu mūsų senjorams. Dvi pagrindinės prielaidos yra: arba vaistai, arba vakcina, kuri leidžia apsisaugoti. Visais kitais atvejais niekas gudriau nieko nesugalvojo“, – teigė A. Veryga.
„Siūlyčiau palaukti, yra pačių įvairiausių technologinių priemonių. Sudarykime galimybes su seneliais pabendrauti tokiu būdu, suprantu, kad visi pasiilgo – ir seneliai anūkų, ir anūkai senelių. Neskubėkim su tuo bendravimu, nes kaina gali būti didžiulė“, – pridūrė jis.
Paslaugos grįžtų preliminariai gegužės 4 d.
Pirmadienį ministras yra informavęs, kad jau yra parengtos rekomendacijos, kaip turėtų būti atnaujinamos platininės medicinos paslaugos. Preliminariai šias paslaugas planuojama pradėti teikti nuo gegužės 4 d.
„Tai bus nuspręsta trečiadienį Vyriausybės posėdyje", – sakė A. Veryga. Tačiau antradienį jis patikslino, kad svarstoma tikslios datos nenurodyti ir įstaigoms leisti veikti tada, kai bus pasiruošusios, susitvarkiusios srautus ir gavusios leidimą dirbti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.
Anot jo, svarstoma atnaujinti didžiąją dalį planinių paslaugų. Tačiau teikiant jas ligoninėse, pirmiausia, turės būti atsižvelgiama į būtinybę išlaikyti lovų rezervą koronavirusu sergantiems pacientams.
„Tada likusias lovas bus galima planuoti planiniam pacientų stacionarizavimui. Bus ir daugiau įvairių reikalavimų – infekcijų kontrolės išlaikymas, tam tikras derinimas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru tų infekcijų kontrolės priemonių“, – sakė A. Veryga.
„Kalbant apie specialistų konsultacijas, įstaigos privalės susiplanuoti, kiek jų gali atlikti, kad išlaikytų tam tikrus intervalus tarp pacientų, kad būtų galima ir patalpas išvėdinti, ir dezinfekuoti tai, ką būti dezinfekuoti, ir susitvarkyti registraciją taip, kad pacientai nesibūriuotų“, – pridūrė jis.
Apie planines odontologų paslaugas šiame etape nėra kalbama.
„Esame gavę labai daug odontologų laiškų, krepimųsi su prašymu kol kas neatnaujinti šitų paslaugų, nes tai yra labai aukštos rizikos aerozolius generuojančios paslaugos. Odontologas turėtų apsirengti pilną apsaugos kostiumą, nes kitais būdais jam apsisaugoti būtų labai sudėtinga. Kitaip tariant, jis turėtų būti apsirengęs taip, kaip COVID-19 reanimacijoje dirbantis medikas. Tada jis galėtų jaustis saugus“, – kalbėjo ministras.
Rekordiškai mažas susirgimų skaičius
Naujausiais visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 28 d. Lietuvoje sergančių koronavirusu yra 808 asmenys, per vakar nustatyti vos 5 nauji atvejai.
Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 1344* (vakar skelbta – 1449 teigiamų tyrimų (atvejų) skaičius, t. y. ne žmonių, o tyrimų, ėminių).
Iš viso per vakar ištirti 5034 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iki šiol bendrai ištirta 11 180 ėminių. Iš viso nuo COVID-19 mirė 44 asmenys, pasveikusių žmonių skaičius – 536. Izoliacijoje šiuo metu yra 60 žmonių.
