„Kol kas nėra jokio aiškaus atsakymo, nei koks valstybinių vaistinių tikslas, nei kokias konkrečiai problemas jų steigimu ketinama spręsti. Girdime tik pažadus, kad vaistai bus pigesni, tačiau ir jie neatrodo pamatuoti ar pagrįsti kokiomis nors analizėmis ar skaičiavimais. Jei valstybinės vaistinės įkūnija valstybės rūpestį pacientais, tai pacientai jaustųsi kur kas dėkingesni, valstybei išsprendus, pavyzdžiui, kompensuojamų vaistų priemokos klausimą“, – sako inkstų ligomis sergančių žmonių interesams atstovaujančios asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.
Didesnė problema – priemokos
Jos teigimu, pacientams visiškai nesvarbu, kokioje vaistinėje įsigyti reikiamus medikamentus, svarbiausia, kad jie būtų prieinami ir nekainuotų kosminių pinigų. Asociacijos prezidentė sako, kad šiuo metu itin didelį susirūpinimą pacientams kelia kompensuojamųjų vaistų priemokos.
„Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, žmonės po organų transplantacijų paprastai vartoja 10-15 skirtingų rūšių vaistų. Ir kai priemoka už vieną originalų vaistą mėnesiui siekia 100 eurų, tai čia yra spręstinas klausimas, daug svarbesnis pacientams nei valstybinės vaistinės.
Ministerijos siūloma išeitis – generiniai vaistai – ir tinka galbūt tik pačiai ministerijai, vykdančiai pigiausių vaistų politiką. Žmogui, kuris 10 metų gyvena su persodinta širdimi ir tiek pat metų vartoja originalų vaistą, patarimas rinktis pigesnį generinį vaistą gali būti tolygus nuosprendžiui, nes originalaus vaisto pakeitimas generiniu gali baigtis šio vaisto netoleravimu, persodinto organo atmetimu ir mirtimi“, – aiškina A. Degutytė.
Netinkamai sudėlioti prioritetai
„Gyvasties“ atstovės teigimu, valstybinių vaistinių steigimui prireiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, kurių kažkodėl neatsiranda, kai kalba pasisuka apie kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą ar inovatyvių vaistų, skirtų gydyti sunkioms ligoms, įtraukimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Mintis, kad valstybinėse vaistinėse kompensuojami vaistai gali kainuoti pigiau, A. Degutytei neatrodo reali.
„Vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės ir kompensuojamųjų vaistų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o ne vaistinės pačios. Todėl ir argumentas, kad valstybinėms vaistinėms vaistus tiekiantys gamintojai labiau konkuruos mažindami vaistų kainas, yra neteisingas“, – sako asociacijos prezidentė.
Valstybinėse vaistinėse vaistų kainos gali būti mažesnės nei komercinėse tik dotuojant valstybei, o tai jau yra papildomos išlaidos iš biudžeto, kurios galėtų būti skirtos, pavyzdžiui, medikų atlyginimams didinti ar inovatyviems vaistams kompensuoti.
„Teikiamoms Farmacijos įstatymo pataisoms daug pastabų turėjo ir Konkurencijos taryba, Seimo Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Laisvosios rinkos instituto pozicijoje taip pat sakoma, kad farmacijos rinkoje, kurios dalyviai susiduria su didele neaiškaus ir nuolat kintančio administravimo našta, taip įvedamas dar vienas pakeitimas, kurio tikslingumas neįrodytas, o poveikis konkurencijai – neigiamas.
Tuo metu Seime šios pataisos ir toliau stumiamos buldozeriu neatsižvelgiant į nieką, nediskutuojant su pacientų organizacijomis ir net nesistengiant įsigilinti, su kokiomis gyvybiškai svarbiomis problemomis susiduriame šiuo metu. Tad belieka tikėtis, kad veto įstatymui, jei jis būtų priimtas, pareikš šalies Prezidentas“, – sako A. Degutytė.
Pasak jos, Lietuvoje užtenka komercinių vaistinių ir tikrai nėra taip, kad kažkur žmonės neturi galimybės įsigyti vaistų. Be to, valstybinės vaistinės greičiausiai ir nebus steigiamos nuošaliose gyvenvietėse.
Seimas grąžino klausimą į darbotvarkę
Portalas tv3.lt primena, kad Seimo seniūnų sueigai nutarus pataisų dėl valstybinių vaistinių steigimo svarstymą nukelti į rudenį, nes per vieną likusį posėdį iki atostogų Seimas jų vistiek nebespės priimti, parlamentas „valstiečių“ prašymu klausimą į darbotvarkę grąžino vieno balso persvara.
Už svarstymą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 50, o susilaikė 10 parlamentarų.
Farmacijos įstatymo pataisų svarstymą grąžinti į darbotvarkę paprašė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė. Tuo tarpu liberalas Eugenijus Gentvilas priekaištavo, kad svarbiu klausimu yra skubama.
„Kokią vertę turi paskutinės sesijos dieną prieš giedant himną svarstymas tokio kontraversiško įstatymo?“ – klausė E. Gentvilas.
Klausimą grąžinus į darbotvarkę, parlamentarai spręs, ar pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl valstybinių vaistinių įteisinimo. Komitetas valstybinių vaistinių steigimui siūlo pritarti.
Šis komitetas yra antras, teikiantis Seimui išvadą, nes Sveikatos reikalų komiteto siūlymui atmesti „valstiečių“ teikiamas pataisas parlamentarai nepritarė.
Jei Farmacijos įstatymo pataisos būtų priimtos, tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis ir vaistai jose būtų parduodami ne tik tose ligoninėse besigydantiems, bet ir kitiems gyventojams. Tokiose vaistinėse būtų prekiaujama vaistais ir nuotoliniu būdu.
Seimo valdyba buvo užsakiusi pataisų ekspertinį vertinimą, tačiau juo buvo suabejota. Ekspertizę atlikęs ir pakeitimus sukritikavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas apkaltintas suinteresuotumu, nes tarp jo rėmėjų yra „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“ bei farmacijos kompanija „Berlin-Chemie Menarini“.
Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse ir kitose sveikatos įstaigose steigti valstybines vaistines.
