Jo teigimu, pagrindinė galimų pokyčių priežastis – daugelyje gatvių pasiektas didesnis nei 85 proc. piko metu užimtumas.
„O tai reiškia, kad iš esmės parkavimo vietos pilnavertiškai nebeatlieka savo funkcijos – vairuotojai per ilgai ieško, kur sustoti, taip užkemša gatves, ypač miesto centrą, formuojasi spūstys ir taip visiškai nieko gero nebesigauna.
Be to, parkavimo pokyčiais norime reguliuoti eismo srautus, netvarkingą parkavimą centro prieigose ir kitose miesto vietose, daugiau erdvės suteikti alternatyviai judantiems – pėstiesiems, dviratininkams, dar ir mažinti triukšmo lygį, oro taršą, asmeninio transporto naudojimą, nes jei to nedarysime, miestas eis ne koja kojon su tuo, kas vyksta visoje Europoje, o kažkur nežinia kur“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė P. Poderskis.
Kaip mano P. Poderskis, Vilniuje nebėra vietos automobiliams tų, kurie nori važiuoti nuo durų iki durų ir statyti automobilius po langais, todėl turime ruoštis pokyčiams.
Kur nukeliauja rinkliava?
Savo ruožtu P. Poderskis nutarė gyventojams paaiškinti, kur miestas išleidžia iš gyventojų už automobilių stovėjimą surinktus pinigus, nes „nėra taip, jog miestas juos ima ir praryja“.
„Šie pinigai skiriami susisiekimo sistemos Vilniuje palaikymui, atnaujinimui, optimizavimui ir kitiems geriems dalykams, dėl kurių mieste judėti yra ir bus dar greičiau, patogiau ir tiesiog smagiau. Iš viso susisiekimo sistemai daboti Vilniuje per metus skiriama maždaug 50 mln. eurų, kurie naudojami viešojo transporto parkų išlaikymui, autobusų ir troleibusų atnaujinimui, šviesoforų valdymui, dviračių ir pėsčiųjų takų administravimui, atnaujinimui, gatvių asfaltavimui ir dar įvairiems kitiems elementams, kurių visų čia neišvardinsiu, tačiau jų labai daug“, – pastebėjo administracijos direktorius.
Jei Vilnius savo susisiekimo sistemai kasmet skiria 50 mln. eurų, tai Suomijos sostinė Helsinkis, kaip lygina P. Poderskis, kasmet išleidžia 10 kartų daugiau. Per 2018 m. Vilnius iš vietinės rinkliavos surinko maždaug 12,4 mln. eurų.
„Automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimas. Čia kalba eina apie centralizuotos eismo valdymo sistemos ir posistemių įdiegimą, kuris apima šviesoforų sistemą, daugiau nei 200 sankryžų rekonstrukcijos darbus, švieslentes, eismo valdymo centrą, vaizdo stebėjimo, greičio fiksavimo, raudono šviesoforo signalo kontrolės posistemes ir kita. Dauguma šių darbų įgyvendinti anksčiau nei 2018 m., tačiau mokėjimai baigti būtent 2018 m. ir jie sudarė 7,3 mln.“, – vardino P. Poderskis.
Papildomai kainuoja ir šviesoforų administravimas.
„Šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos priežiūra bei administravimas kainavo maždaug 1,3 mln. eurų, o į tai įeina daug priežiūros. 280 šviesoforais reguliuojamų sankryžų – 4900 šviesoforų, 2000 transporto jutiklių, 1000 pėsčiųjų ir dviratininkų mygtukų. Dar 90 vaizdo stebėjimo kamerų, 13 vairuotojų informavimo švieslenčių, 18 greičio matavimo prietaisų, duomenų perdavimo ir elektros tiekimo sistemos. Taip pat eismo valdymo skyriaus darbuotojų darbo įranga, užmokestis, kitos einamosios sąnaudos“, – tęsė administracijos direktorius.
Taip pat savivaldybei kainuoja parkomatų eksploatacija, komisiniai mokesčiai operatoriams, mokesčiai už parkomatų inkasavimą, ženklai, gatvių ženklinimas, automobilių stovėjimo priežiūros ir kontrolės darbuotojų darbo įranga ir užmokestis, kitos einamosios sąnaudos elektrai, priežiūrai ir kt. Tam 2018 m. iš miesto biudžeto skirta 2,6 mln. eurų.
„2018 m. nutiesėme apie 20 km dviračių takų. Šių takų ir dalies šaligatvių įrengimui/atnaujinimui iš viso skyrėme maždaug 5 mln. eurų. Būtent iš rinkliavos surinktų pinigų susisiekimo dviračiais organizavimui 2018 m. skyrėme maždaug 1,1 mln., kas yra jau šis tas. Kai šiemet baigsime išsimokėti už šviesoforus, kitąmet jau gerokai daugiau ateis į miesto infrastruktūrą lėšų iš būtent šios rinkliavos, bet puiku yra tai, kad jau dabar matome labai daug teisingų pokyčių. Dviračių ir pėsčiųjų takų kuriozai prieš 5 metus nesulyginami su dviračių ir pėsčiųjų takų kuriozais šiandien“, – teigė P. Poderskis.
Portalas tv3.lt neseniai išsamiau rašė apie Vilniuje vairuotojų laukiančius pokyčius.
