„Kiekvienas vaistas turi riziką. Kuo daugiau veiklus, tuo labiau pavojingas. Receptinis nereceptinis padeda atskirti tą riziką ir išlaikyti balansą. Dėl to tie apribojimai yra ne noras kažką uždrausti ar neleisti. Neveltui kiekvienoje reklamoje yra sakoma, kad reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Vaistus iš esmės turi skirti gydytojas. Nuo seno vaistininkas turi pagaminti ir suteikti informaciją. Pasaulis keičiasi, bet ne viską galima keisti. Jei yra tokios gilios savigynos tradicijos tarp žmonių, kad viską noriu gauti ir tą reikia keisti“, – mano VVKT vadovas Gintautas Barcys.
Ibrupofeno skandalas: kiekis ribojamas
Ypač nepasitenkinimą sukėlė tai, kad vaistai nuo skausmo, kuriuose yra Ibuprofeno, bus pardavinėjami su receptu. Tačiau VVKT specialistai ramina, kad leidžiamas įsigyti kiekis be recepto yra pakankamas. Ibuprofeno veikliosios medžiagos randama 30 skirtingų pavadinimų vaistų. Vienas jų – „Ibuprom“.
Skaičiuojama, kad maksimali paros dozė – 3 tabletės 400 miligramų „Ibrupomo“. Be gydytojų priežiūros rekomenduojama vartoti 4 dienas. Tad iš viso būtų 12 tablečių, dėl to 10 tablečių pakuotę bus galima įsigyti be recepto, o 20 – jau reikės recepto.
Kas trukdys žmogui nueiti į gretimą vaistinę ir įsigyti daugiau? Niekas. Tačiau VVKT ekspertai kelia klausimą, jei žmogui tereikia trumpam vartojimui šio vaisto, kodėl jis turėtų lėkti dar papildomai jo įsigyti šalimais.
„Problema su ibuprofenu, kad nuolat mėgsta gerti. Ilgai vartojant šiuos vaistus yra inkstų pažeidimas. Dabar tas pats ibuprofenas didina miokardo infarkto riziką. Yra žmonių, kurie sako, kad visą gyvenimą vartoja. Tai gerai, kad mūsų žmonės tokie atsparūs vaistams.
Nimesulidą Airija išėmė iš vartojimo. Sustabdė registraciją dėl kepenų pažeidimo. ES vaistų agentūroje buvo svarstoma ir buvo priimtos rizikos priemonės, kad jei vaistas trumpai naudojamas, tada jį galima saugiai vartoti. Pas mus ignoruoja žmonės, ir sako, kad galima be recepto nusipirkti“, – kalbėjo VVKT inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.
Kiekio klausimu bei vaisto stiprumu VVKT ekspertai aiškina ir kai kurių prekybą Lenkijoje. Pavyzdžiui, degalinėje Lenkijoje parduodamas pačios mažiausios pakuotės, kurios turi mažiausią riziką. Didesni kiekiai – vaistinėse.
Atvejai, kuomet receptinius vaistus vaistininkas parduos be recepto
Nuo lapkričio 18 dienos įsigaliojo nauja tvarka, kuomet pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, galima parduoti vaistą ir be recepto 30 dienų laikotarpiui.
„Tai reiškia, kad jeigu pacientas, nuolatos vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam galės parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą“, – aiškina VVKT.
Pabrėžiama, kad senoji tvarka numatė, jog tokie vaistai gali būti išduodami ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui.
Visgi tai dar ne viskas. Numatomi atskiri atvejai, kuomet vaistininkas turi parduoti ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui receptinį vaistą be recepto.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė nurodo pavyzdžius.
„Jei pacientas receptinius vaistus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, ir neturi galimybių patekti pas sveikatos priežiūros specialistą.
Taip pat jeigu receptinis vaistas paskirtas lėtinei ligai gydyti, tokiai kaip hipertenzija, astma, glaukoma ar gimstamumui kontroliuoti kontraceptikai, vaistai ūmiems migrenos priepuoliams gydyti.
O taip pat, jeigu pacientas tą patį receptinį vaistą vartojo per paskutinius 3 mėnesius bei, jeigu farmacijos specialistas gali patikrinti aukščiau minėtą informaciją paciento kompensuojamųjų vaistų pase, pacientui išrašytame nekompensuojamame recepte ar elektroninėje sistemoje, elektroniniame recepte“, – sakė ji.
Be recepto leidžiama parduoti tik to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo vaistinius preparatus, kaip buvo nurodyta recepte.
Naujoji tvarka turi ir išimčių. Pavyzdžiui, antibiotikų, antidepresantų, antipsichozinių vaistų, psichotropinių preparatų bei narkotinių analgetikų visiškai negalima parduoti be naujo recepto.
Receptinį vaistą nustato ir patys gamintojai
VVKT vadovas Gintautas Barcys prideda, kad svarbu ir vaisto savininko ar gamybininko pozicija registruojant vaistą.
„Patys gamintojai, įvertinę riziką, nes jie kaip vaisto savininkai turi būti atsakingi, kad vaistas būtų kokybiškas ir saugiai vartojamas, paraiškoje nurodo, ko jis norėtų, ar priskirti vaistą receptiniams vaistams“, – komentavo G. Barcys.
VVKT taip pat aiškina, kad pats vaistininkas prieš parduodamas receptinius vaistus be recepto turi įvertinti, ar tikrai pacientui šis vaistas yra būtinas ir ar nesukels realaus pavojaus paciento gyvybei ar nepakenks jo sveikatai. Bet vaistininkas yra įpareigotas pirmiausia pasiūlyti pigiausią tinkamą vaistinį preparatą, išskyrus atvejus, kai turi būti parduodamas konkretaus pavadinimo vaistinis preparatas.
Receptą bus galimą prasitęsti telefonu?
Be to, atskleista, kad ministerija ruošiasi pateikti dar vieną priemonę – konsultacijas telefonu. Pacientas galėtų paskambinti gydytojui, o gydytojas spręs, ar gali pratęsti receptą neapžiūrėjęs paciento. Tam būtų naudojama elektroninė receptų sistema. Ar aš už tai bus mokama gydytojams, darbo grupė turės nustatyti.
„Gydytojas gali išrašyti vaistus visiems metams nekompensuojamus, tai ir gydytojai, ir pacientai tuo turėtų pasinaudoti. Jei gydytojas mato, kad tai saugu ir nebūtina pacientui pasirodyti. Taip būtų sumažintos tos eilės, nereikėtų taip dažnai eiti pas gydytoją“, – kalbėjo G. Krukienė.
Ar vaistas receptinis nustato Europos Sąjunga
Kaip teigia VVKT vadovas Gintautas Barcys, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse yra taikomi tokie patys kriterijai, klasifikuojant vaistinius preparatus į receptinius ir nereceptinius. O šiuos kriterijus reglamentuoja ES teisės aktai.
„Būtent gamintojai rekomenduoja, ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Ir tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata, saugant juos nuo perdozavimo, netinkamo vaistų vartojimo ir galimų neigiamų pasekmių“, – teigė G. Barcys.
Jo teigimu, dauguma receptinių vaistų turi ir nereceptinius analogus, tik mažesnėse pakuotėse ir su mažesniu veikliosios medžiagos kiekiu. Vaistai priskiriami receptiniams, kai atitinka nors vieną iš šių kriterijų:
1) Vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai.
2) Dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai.
3) Jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau.
4) Paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu (t.y. leidžiami po oda, į raumenis, į veną ir į kitus organizmo audinius ar ertmes.
5) Dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje.
6) Skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis).
7) Skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti sunkių padarinių turinčią nepageidaujamą reakciją. Dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti specialiai gydytojo prižiūrimas.
Be to, kai kurių grupių vaistams taikomi specialūs sveikatos apsaugos ministro nustatyti išrašymo reikalavimai.
Išsiaiškinti, ar reikalingas preparatas yra receptinis ar nereceptinis, žmogus gali labai paprastai – tereikia užeiti į šią svetainę https://vapris.vvkt.lt/vvkt–web/public/medications. Į paieškos laukelį įvedus vaisto pavadinimą arba veikliąją medžiagą, iš karto pateikiama visa aktuali informacija. Pacientas norėdamas sužinoti, ar vaistinis preparatas yra nereceptinis, tą gali matyti pagal pakuotės žymėjimą. Ant pakuotės turi būti parašyta, kad tai yra nereceptinis vaistinis preparatas.
