Veterinarijos gydytojas ima šerno skerdienos mėginius. Tirs, ar gyvūnas neužsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru. Tačiau čia, viename iš Maisto ir veterinarijos tarnybos institutų, Patologinių ir anatominių tyrimų skyriuje, ant stalo atsiduria ir nukankintų šunų ir kačių palaikai. Paprastai juos čia pristato policija, jeigu pradedamas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Jeigu ekspertai nustato, kad dėl gyvūno mirties kalti šeimininkai, juos galima nubausti. Tačiau bėda ta, kad tokių ekspertų Lietuvoje vienetai.
„Šiai dienai nėra valstybės paskirtų ekspertų, teismo ekspertų, kurie galėtų atlikti tokį darbą. Dėl to nevyksta nusikaltimo tyrimo eiga, kaip tai atliekama su sužalotais žmonėmis ar rastu mirusiu žmogaus kūnu“, – sako gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.
Kymantaitės teigimu, gyvūno kūnas yra pagrindinis įrodymas nustatyti, ar mirtis buvo smurtinė. Visgi ant šių stalų per metus patenka vos 30–40 nelaimėlių, o pranešimų dėl galimos gyvūnų nepriežiūros gaunama per trisdešimt kartų daugiau – maždaug 1300. Skaičiai nesikeičia jau metų metus. O dabar esą ir policija nežino, kam ir kaip pervežti gyvūną. Ypač toli nuo didžiųjų miestų. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas patvirtina, kad gyvūnų nepriežiūros ar smurto atvejų daugiau, nei turėtų būti. Žmonės su naminiais gyvūnais vis dar elgiasi lyg su daiktais. Jau esame rodę labradorą Džerį, kuris turėtų sverti apie 30 kilogramų, tačiau svarstyklės rodo vos 13. Šeimininkai šunį taip marino badu, kad iš jo liko tik kaulai ir pragulomis nusėtas kailis.
„Jis labai nori valgyti, stebi, viską užuodžia, bet tokio išbadėjusio šuns mes negalime šerti labai daug, kad nesutriktų virškinimo sistema“, – sako gydytoja.
Už gyvūno nepriežiūrą gresia administracinė atsakomybė, tai yra baudos. Jei gyvūnas nužudomas, jau taikoma baudžiamoji atsakomybė, gresia net laisvės atėmimas.
Lietuviai kankina augintinius ir juos baisiomis sąlygomis rišdami prie būdos, būna, kad net išsukinėjamos ar sulaužomos kojos. Tačiau įstatymų spragų aukomis tampa ir laukiniai gyvūnai. Šią savaitę nuskambėjo atvejis, kai Kėdainių rajone pastebėta merdinti stumbrė, tačiau gyvūno nebuvo galima nušauti, nes jis įrašytas į raudonąją knygą.
„Paskutinis, stumbro, atvejis tik parodo, kad vaizdas, kai pusę dienos gyvūnas kankinasi ir nė viena tarnyba negali priimti sprendimo, kaip nutraukti kančias, parodo, kad problema yra“, – sako Seimo narys Kęstutis Mažeika.
Laukiniai gyvūnai į bėdą patenka neretai: pakliūva po ratais, įsipainioja tvorose. Seimo nariai ragina Maisto ir veterinarijos tarnybą užtikrinti, kad vienodai saugomi būtų ir naminiai, ir laukiniai gyvūnai.
„Priėjom prie bendros išvados, kad, neišskiriant gyvūnų rūšies, vietos, turėtume akcentuoti pagalbos suteikimo greitį ir kančių nutraukimą arba pagalbos suteikimą“, – sako K. Mažeika.
Visgi tarnyba ragina ir įstatyme aiškiau nurodyti, kas yra gyvūno nepriežiūra. Žmonės esą tai interpretuoja labai skirtingai.
„Žmonės kai buvo įpratę matyti tik tvartuose laikomus gyvulius, pamato lauke vaikščiojant juos ant sniego, sako – labai didžiulė problema. Tačiau nuvažiavus pažiūrėti, kaip jie laikosi, paaiškėja, kad jokios problemos nėra“, – nurodo veterinarijos inspektorius Egidijus Mecelis.
Maisto ir veterinarijos tarnyba patobulinimus įpareigota pateikti per mėnesį.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
