Pasak klimatologo, antradienį prasideda paskutinis kalendorinės vasaros mėnuo. Lietuvoje tai daugiausia atostogų metas ir ne veltui, mat rugpjūtis dažnai (ir vidutiniškai) būna šiltesnis už birželį, o kartais net už liepą.
G. Stankūnavičius pastebi, kad pastarųjų dešimtmečių klimato duomenys rodo, kad rugpjūtis, kaip ir visas vasaros sezonas palaipsniui Lietuvoje (ir beveik visoje Europoje) šyla – apie 0,3–0,4 °C per dešimtmetį. Pradedant nuo praėjusio šimtmečio devinto dešimtmečio pradžios (kai palydoviniai duomenys tapo patikimi) labai vėsūs rugpjūčio mėnesiai, kai vidutinė mėnesio oro temperatūra didesnėje Lietuvos teritorijoje neviršija +16 °C, pasitaikė tik penkis sezonus, o ir tie buvo tarp 1981 ir 2000 metų.
Patys vėsiausi rugpjūčio mėnesiai buvo 1987 ir 1998 metais (vidutinė oro temperatūra žemesnė už 15,5 °C), o pastaraisiais metais santykinai vėsus buvo 2021 metų rugpjūtis (+16,1 °C ir +16,6 °C atitinkamai pagal LHMT mėnesių apžvalgas ir palydovinius duomenis). Užtat pernai fiksuotas pats šilčiausias rugpjūčio mėnuo – +20,4 °C (pagal LHMT) ir +20,7 °C (remiantis palydovinių duomenų baze), kitas toks anomaliai šiltas rugpjūtis buvo 2002 metais.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais paprastai stebimas minimalus jūrinio ledo išplitimo plotas dėl intensyvaus tirpimo ir dreifo. Šįmet liepos pabaigoje Arkties jūrinio ledo plotas jau yra žymiai mažesnis už vidurkį, tačiau nesiekia 2012 metų rekordo. 2019–2021 metais ledo plotas taip pat buvo mažesnis už šiųmetį. Ypač daug ledas „atsitraukė“ Rytų Sibiro, Boforto ir Laptevų jūrų regionuose. Priešingai, rugpjūčio mėnesį jūrinio ledo plotas Antarktiniuose vandenyse būna maksimalus, bet šįmet jis bent 2,4 mln. km2 mažesnis už daugiametį ir bent 1,2 mln. km2 mažesnis už pernykštį. Jeigu Šiaurės pusrutulio jūrinio ledo dangos ploto mažėjimas jau seniai buvo traktuojamas kaip klimato kaitos pasekmė, tai Pietų pusrutulio – ilgą laiką laikėsi stabiliai, nes paprastai tai buvo vienmetis ledas ir kiekvieną žiemą jis atsinaujindavo panašiu mastu. Tad jeigu tokia tendencija išliks – greičiausiai tai bus dar vienas spartėjančios klimato kaitos įrodymas.
Pastarosiomis dienomis vidutiniškai vėsius ir vietomis lietingus orus Lietuvoje lėmė gilių (šiam metų laikui) ciklonų serija nuo Atlanto. Jie į šiaurinę ir dalinai Vakarų Europą bei Baltijos regioną nešė vėsias jūrines poliarines oro mases. Priešingai per Pietų Europą (iš vakarų į rytus) keliavo jau kelinta karščio banga, dėl kurios, kaip manoma, kilo daugybės gaisrų Graikijoje, Italijoje ir Turkijoje. Būsimų Atlanto ciklonų trajektorijos taip pat išlaikys panašią formą (nuo Niūfaundlendo seklumų rajono link Šiaurės jūros), tačiau pasiekę pietinę Skandinavijos dalį jie turėtų sukti į šiaurę ir šiaurės rytus. Tokį jų trajektorijų virš Baltijos regiono posūkį turėtų lemti stiprėsianti aukšto slėgio sistema virš pietinės Rusijos ir Juodosios jūros regiono. Todėl savaitės antroje pusėje poliarinis oras veršis į Vakarų Europą, vėliau ir į vakarinę Viduržemio jūros regiono dalį, o tropinės kilmės oras – į Rytų Europą (nuo Šiaurės Kaukazo ir Vidurinės Azijos). Lietuva, kaip ir visas rytinis Baltijos regionas atsidurs pereinamoje zonoje su krituliais. Kitą savaitgalį labai šilta oro masė iš pietryčių pasieks ir Lietuvą, tačiau prognozuojama, kad ji bus nepastovi, su gausiais (vietomis) krituliais ir perkūnija. Vidutinės trukmės prognozių centro (ECMWF) duomenimis šis labai šilto oro pliūpsnis ilgai regione neišsilaikys ir vėl grįš įprasti „lietuviški“ orai.
Šią savaitę daugiausia lietaus prognozuojama trečiadienį rytinėje Lietuvos dalyje ir antradienį bei ketvirtadienį – vakarinėje. Dienomis karšta nebus, tačiau ir naktys jau nebus tokios vėsios, kaip praeitą savaitę. Kitos savaitės pradžia (pagal šios dienos duomenis) vėl prognozuojama vidutiniškai vėsi ir lietinga, tačiau šių prognozių patikimumas kol kas yra nedidelis dar ir dėl to, kad orų kaitai Lietuvoje savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje darys mažai paslankios, bet energetiškai labai aktyvios žemo slėgio sritys, atkeliavusios iš pietų (Ukrainos ir Balkanų pusiasalio). Paprastai vien tokių sistemų trajektorijų prognozė jau tampa nelabai patikima prieš 4–5 paras, nekalbant apie kritulių ir orų reiškinių zonų pasiskirstymą.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad pietrytinėje Baltijos jūros regiono dalyje drėgnesnė bus pirma rugpjūčio mėnesio pusė, o šiltesnis už vidutinį bus trečias rugpjūčio dešimtadienis.
