Kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus pernai ketino užsakyti kalno inžinerinius geologinius ir geotechninius (IGG) tyrimus, tačiau, po, Viešųjų pirkimų tarnybos požiūriu, chaotiškai skelbtų pirkimų šios idėjos atsisakyta. Muziejaus vadovė Birutė Kulnytė BNS tvirtino, kad tyrimų šiuo metu nėra prasmės daryti ir jie bus atliekami tik rengiantis kapitaliniam kalno tvarkymui, greičiausiai žiemą.
Geologijos tarnyba dar pernai rugsėjį nurodė, kad rengiant projektą, kaip šalinti kalno avarinę grėsmę, atlikti konservavimo, restauravimo, remonto darbus, rytų ir pietryčių šlaituose būtina atlikti gręžinius ir sumontuoti reikalingą įrangą, o tyrimus būtina atlikti iki pavasario polaidžio.
„Šie nurodymai papildomiems Gedimino kalno IGG tyrimams yra būtini siekiant apskaičiuoti kalno pastovumą, nustatant jo stabilumą kiekybiškai, (...) suteiktų papildomos informacijos šlaitų modeliavimui, tyrinėjimams bei projektavimo darbams“, – tuomet teigta išvadoje.
Tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė BNS tvirtino, kad tarnybos pozicija nepasikeitė – tyrimai prieš atliekant Gedimino kalno kapitalinį tvarkymą yra būtini. Anot jos, pastarąjį kartą inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai darant gręžinius atlikti 1970-1980 metais, jais vadovautis nėra galimybių, nes pasikeitė kalno struktūra, geodezinių matavimų atskaitos taškai, vertinimo standartai.
„Rekomendacijos buvo, kad reikia keleto gilių gręžinių, o per šlaitą – seklių, kad būtų galima nustatyti dabartinius parametrus ir suskaičiuoti šlaitų stabilumą. Rekomendavome tai padaryti pavojingiausiose vietose, buvo šneka apie pietrytinį šlaitą, tada rytinis dar nebuvo nugriuvęs“, – sakė ji.
Pasak R. Kanopienės, daugiausia problemų turėtų kilti projektuojant drenažo sistemą, nes projektuotojai be atliktų tyrimų negali pasakyti, kuriose vietose ji turi būti įrengiama. Taip pat specialistė abejojo, ar šiauriniame šlaite įrengtos laiptuotos skalda užpildytos struktūros, t.y. gabionai, patikimai sutvirtins kalną.
„Gabionai taip pat statomi be tyrimų. Kas su jais bus – niekas pasakyti negali. Jie sako, kad saugos koeficientai „uždėti“ labai dideli, kad jie stovės, bet pagrindimo nėra, yra tik nuomonė“, – teigė R. Kanopienė. – Be tyrimų net ir tvarkybos dokumentai tvarkybos projektų rengti neleidžia. O kad muziejus prisirinko kažkokių neva ekspertų, kurie pasirašė, kad galima, tai viskas jų atsakomybėje“.
Tyrimus užsakinėjo 4 mėnesius
Savo ruožtu Viešųjų pirkimų tarnyba šią savaitę nustatė, kad pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus skubiai skelbtas 363 tūkst. eurų vertės konkursas geologiniams tyrimams vykdytas su pažeidimais, nesuteikiant galimybių pateikti pasiūlymų, kol galiausiai planų vykdyti tyrimus apskritai atsisakyta.
VPT pažymi, kad Geologijos tarnyba rekomendacijas Vyriausybei, muziejui pateikė dar pernai rugsėjį, o muziejus tyrėjų paieškas pradėjo tik po dviejų mėnesių, per tą laiką nuslinkus penkioms nuošliaužoms. Tuomet, atsižvelgus į kritinę kalno būklę, nuspręsta vykdyti neskelbiamas derybas, kurios leidžia derėtis su vienu tiekėju, tačiau pakviesti buvo penki. Keturi jų pasiūlymų net nepateikė, nes tam muziejus nustatė vos trijų darbo dienų terminą, be to, tiekėjai nurodė, kad muziejus pateikė per mažai informacijos. Vienas tiekėjas vis dėlto atsiliepė iki nurodyto termino, tačiau muziejus to nepastebėjo ir pasiūlymo nevertino. Vasarį nuspręsta pirkimą nutraukti.
Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė BNS pripažino, kad viešieji pirkimai nėra muziejaus funkcijos, todėl jie strigo, nes kaskart tekdavo konsultuotis su teisininkais. Vis dėlto ji tvirtino, kad tyrimų šiuo metu apskritai nėra prasmės daryti ir jie bus atliekami tik rengiant kapitalinį šlaitų tvarkymo projektą.
„Mes nesiėmėme tų geologinių gręžinių daryti, nes, mūsų manymu, tai – ne mums spręsti, – tvirtino B. Kulnytė. – Iškilo specialistų tokia nuomonė, kad vis tik organizuojamas konkursas šlaitų tvarkymui. Mes kapitaliai baigiame tvarkyti didžiosios nuošliaužos plotą, o toliau turi būti parengtas projektas. Tai projektuotojai ir užsakys gręžinius, kokie jiems bus reikalingi“, – teigė B. Kulnytė.
Anot jos, muziejų persigalvoti dėl gręžinių privertė „inžinieriai, kuriais pasitikime ir kurie turi daug praktikos, dalyvavę Atominės elektrinės statybose“. Kas šie specialistai, ji neatskleidė.
Šiuo metu jau sutvarkyta Šiaurės vakarinė kalno dalis, likusiuose šlaituose pašalinta avarinė būklė, rengiamas jų tvarkymo projektas. Kaip skelbta anksčiau, didžiausia grėsmė kyla pietrytinio šlaito gynybinės sienos daliai. Neautentišką, 1994-1996 metais statytą sieną anksčiau svarstyta nugriauti, vėliau nuspręsta jos pamatus sutvirtinti įgręžiant polius.
Nuo pernai rudens kalne nuslinko mažiausiai 5 didesnės nuošliaužos, tuomet įmonė „Rekreacinė statyba“ jas nukasė siekiant išvengti nuošliaužų susijungimo, šlaitai tvirtinami, rengiama drenažo sistema.
„Darbai buvo taip pat su projektu, bet tokiu laikinu – likviduoti avariniams darbams. O naujas projektas bus kapitaliniam šlaitų sutvarkymui. Projektas kepurės sutvarkymui jau yra, bet mes norime, kad jis būtų toks jungtinis, kartu ir šlaitų sutvarkymui, būtų nebe vieniems metams, kad nepasikartotų tokios istorijos, kaip dabar“, – sakė B. Kulnytė.
