Gerokai prieš patvirtinant vakcinas, apklausų kompanijos pradėjo klausinėti turtingesnių tautų gyventojų, ar jie norėtų vakcinuotis. Kuriant vakciną buvo įdomu stebėti ir kaip keičiasi šių žmonių norai. Tačiau informacijos apie tai, kaip į skiepijimą reaguoja vargingesnių šalių gyventojai, buvo kur kas mažiau.
Tyrėjai iš daugiau nei 30 institucijų susirinko pašalinti šią spragą, apklausdami daugiau nei 20 000 žmonių iš 27 šalių. Jų išvados buvo paskelbtos „Nature Medicine“.
„Kai vakcinų nuo koronaviruso atsargos pasieks besivystančias šalis, ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms, kurios turi sutelkti dėmesį į veiksmingų vakcinavimosi programų kūrimą ir įgyvendinimą, – sakė Niccoló Meriggi iš Tarptautinio vystymosi centro Siera Leonėje. – Vyriausybės gali naudoti šiuos įrodymus kurdami komunikacijos kampanijas ir sistemas, užtikrinančias, kad ketinantys skiepytis iš tikrųjų tai ir padarys.“
Duomenys buvo renkami nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. sausio mėn. Mes žinome, kad mąstymas galėjo pasikeisti tose vietose, kur laikui bėgant buvo atlikta daug apklausų. Tačiau santykiniai skirtumai tarp šalių gali būti ilgalaikiai.
Labiausiai dvejojanti šalis tarp apklaustųjų buvo Rusija, kur tik 30 procentų respondentų teigė, kad pasiskiepys ta vakcina, kurios sveikatos priežiūros institucijų bus laikomos saugiomis ir veiksmingomis. Jungtinėse Valstijose šis rodiklis buvo 65 proc., atitinkantis kitus to meto duomenis. Tuo tarpu Afrikoje, Pietų Azijoje ir Kolumbijoje vidutiniškai buvo 80 proc., Nepale – 95 proc.
„Visose šalyse pastebime, kad vakcinų nuo koronaviruso priėmimas paprastai yra šiek tiek mažesnis nei kitų vakcinų, galbūt dėl jų naujumo“, – sakė dr. Alexandra Scacco iš WZB.
Panašu, kad įtaką daro jau egzistuojantis požiūris į kitas vakcinas. Iš apklaustų mažas ir vidutines pajamas gaunančių valstybių gyventojų pakistaniečiai mažiausiai norėjo būti skiepijami (66,5 proc.). Pranešama, kad dvejonės dėl skiepų nuo poliomielito išaugo po to, kai Osama Bin Ladenas buvo surastas suklastoto skiepijimo pagalba. Kita vertus, daugumos šalių patirtis su kitomis vakcinomis buvo kur kas pozityvesnė.
Tyrime pažymima: „Galbūt tai gali būti išgyventa patirtis [mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse], kur daugybė vakcinomis išvengiamų infekcinių ligų vis dar sukelia tūkstančius mirčių kasmet, lemia didesnį suvokiamą vakcinų poreikį ar vertę.“ Tėvų, sutinkančių su tuo, kad „vaikus svarbu paskiepyti“ nuo vaikų ligų, buvo 99 proc. keturiose šalyse, bet tik 87 proc. JAV ir 80 proc. Rusijoje.
Nepaisant to, svarbūs ir kiti veiksniai. Išskirtinai menkas Rusijos atsakas tikriausiai atspindi nepakankamą „Sputnik V“ vakcinos skaidrumą, galbūt paremtą bendru valdžios įtarimu. Apklausų metu buvo tiriami demografiniai veiksniai ir neapsisprendusių asmenų nurodytos priežastys.
Dabar šių tautų uždavinys yra gauti pakankamai vakcinų, kurios šiuo metu daugiausia skiriamos turtingoms šalims. Kai tai pasikeis, daugelis vis tiek susidurs su platinimo problema, ypač už miesto ribų. Nepaisant to, galiausiai dėmesys bus nukreiptas į žmonių įtikinimą apie vakcinos vertę, tuo pačiu kovojant prieš antivakcinines kampanijas socialiniuose tinkluose.
„Mes tikimės, kad mūsų tyrimo duomenys gali padėti informuoti apie strategijas, kaip išplėsti visuotinę COVID-19 vakcinaciją“, – sakė A. Scacco. Bene naudingiausia buvo tai, kad dalyviai atsakė, kuo jie labiausiai pasitikėtų, jei jiems reikėtų patarimo dėl skiepijimosi. Sveikatos priežiūros darbuotojai buvo pirmoje vietoje beveik kiekvienoje šalyje.
