„Apeliaciniame teisme buvo skundžiamasi, kad S. Moisejenka yra užsienio valstybės žvalgas, buvo argumentuojama, kad yra tik vienas KAM 2-ojo operatyvinio departamento raštas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tuo neapsiribojo, kreipėsi papildomos informacijos ir ją gavo. Kodėl ši institucija, kodėl jis yra užsienio valstybės žvalgas – nuosprendyje išdėstyta. Teismas taip pat atkreipė į jo elgesį apeliacinės instancijos teisme. S. Moisejenka buvo karo medikas ir chirurgas, o domėjosi bepiločiais orlaiviais, domėjosi NATO orlaiviais jų skraidymo grafikais“, – sakė teisėja Violeta Ražinskaitė.
Teisėja sakė, kad taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos žvalgo Sergejaus Moisejenkos elgesį Apeliaciniame teisme.
„Apeliaciniame teisme buvo apklaustas ekspertas balistas. S. Moisejenkos klausimai nepriminė chirurgo – labai profesionalūs klausimai ekspertui (rodo - BNS), kad nėra vien tik karo medikas“, – pažymėjo teisėja.
Apeliacinis teismas penktadienį paskelbė verdiktą šnipinėjimo byloje. Jis paliko galioti paskirtas laisvės atėmimo bausmes už šnipinėjimą nuteistam buvusiam Lietuvos karinių oro pajėgų karininkui ir Rusijos piliečiui.
Teismas atmetė versijas dėl provokacijos ir esą per ilgo specialiųjų tarnybų vykdyto įtariamųjų sekimo.
Byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.
Kaip ir buvo nusprendęs Šiaulių apygardos teismas, Rusijos pilietis, Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos žvalgas S. Moisejenka kalės 10 metų ir 6 mėnesius, jis nuteistas už šnipinėjimą, neteisėtą disponavimą šaudmenimis ir sprogstamosios medžiagomis bei kovinėmis granatomis. Anksčiau buvo nuspręsta, kad S. Moisejenka laikė didelį kiekį šaudmenų, tačiau Apeliacinis teismas mano, kad 43 vienetai šaudmenų pagal galiojančią Lietuvos teismų praktiką negali būti laikomi dideliu kiekiu. Pasak teismo, tam tikrais atvejais net 150 šaudmenų nelaikoma dideliu kiekiu.
Be to, Latvijoje S. Moisejenkos dukrai bus grąžintas nuteisto tėvo automobilis „Mercedes-Benz“. Teismas mano, kad jis nebuvo naudojamas vien tik šnipinėjimui, Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, jog automobilio „Mercedes-Benz 400“ konfiskavimas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindų ir nutarė jį grąžinti – mašina nebuvo nusikaltimo padarymo priemone. Tačiau garažas Šiauliuose lieka konfiskuotas - jame buvo įrengtos nišos lubose, vyrai buvo sutarę jose palikti elektronines laikmenas, jei negalėtų vienu metu susitikti.
Buvusiam Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės karininkui, kapitonui Sergejui Pušinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Kolegija mano, kad pirmos instancijos nuosprendis yra pagrįstas ir iš esmės sutinka su motyvais. Tiek vienam, tiek kitam paskirtos teisingos bausmės, jos individualizuotos ir labai skirtingos, du kartus skiriasi, įvertintos asmenų veikos padarymo aplinkybės“, – posėdyje sakė teisėja Violeta Ražinskaitė.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Abu nuteistieji buvo apskundę pernai vasarį paskelbtą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. S. Pušinas prašė sušvelninti bausmę iki trejų metų, o S. Moisejenka prašė jį išteisinti, jis sakė nepadaręs nusikaltimo požymių turinčios veikos. Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, rusas prašė bent sušvelninti bausmę.
Tuo metu Generalinė prokuratūra su verdiktu šnipinėjimo byloje sutiko ir prašė palikti jį galioti, o abu skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Kaip yra nustatęs Šiaulių apygardos teismas, S. Pušinas S. Moisejenkai surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.
Rusijos žvalgybai perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-ųjų gruodį, Lietuvos karinei žvalgybai surinkus informacijos, kad S. Pušiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S. Pušinas rinko ir per S. Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
„Surinktą informaciją S. Moisejenka pirko ir, siekdamas užtikrinti susižinojimo bei susitikimų ypatingą slaptumą, susitarė susitikimams ir surinktai informacijai perduoti naudoti S. Moisejenkai asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažą. S. Pušinas sutiko rinkti ir rinko Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją ir, karinės tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu vykdydamas jam pavestas užduotis, savo tarnybos vietoje surinko Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominančią įslaptintą informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos tarnybos paslaptis ir žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“ bei „Konfidencialiai“. Surinktą informaciją per septynis slaptus susitikimus iš anksto sutartoje slaptoje susitikimų vietoje, S. Moisejenkai nuosavybės teise priklausančiame garaže Šiauliuose, perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijai per S. Moisejenką, už tai gaudamas piniginį atlygį“, – rašoma Apeliacinio teismo pranešime.
S. Moisejenka Rusijos žvalgybos užduotį Lietuvoje vykdė nuo 2012 metų pabaigos iki 2014 metų gruodžio pabaigos. Jis buvo S. Pušino senelio draugas.
„Nėra duomenų, kad S. Pušinas bijotų S. Moisenkos, jis buvo senelio draugas“, – sakė teisėja V. Ražinskaitė.
Abu nuteistieji jau atlieka laisvės atėmimo bausmes, Apeliacinio teismo posėdyje penktadienį jie nedalyvavo.
S. Pušino advokatas Kęstutis Virketis BNS sakė, kad jo klientas jau beveik ketveri metai yra nelaisvėje, jam liko kalėti daugiau nei metus. Asmenims, nuteistiems už šnipinėjimą ir kitus valstybės saugumui grėsmę keliančius nusikaltimus, lygtinis paleidimas nėra taikomas.
