Apie 12 arų ploto skveras šalia rytinio Valdovų rūmų muziejaus korpuso, Gedimino pilies kalno papėdėje, dabar priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūros rezervatui.
„Simboliška, kad metus pradedame išryškindami reikšmingus iškilių moterų pėdsakus, paliktus Vilniaus istorijoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos skvero pavadinimas tebus akstinas dabarčiai – prisiminti ir geriau pažinti, ieškoti įkvėpimo iškilioje, praeity mūsų miestą puoselėjusioje asmenybėje. Tenka konstatuoti, jog dėl susiklosčiusio sociokultūrinio konteksto, iki šiol moterys dažnai nepelnytai likdavo dėmesio šešėlyje, ir laikas tai pakeisti”, – sakė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius.
Vilniaus istorijos atminties komisija šiemet yra užsibrėžusi tikslą - sostinės erdvių pavadinimuose atsiras geresnis balansas, įamžinant iškilias moteris ir vyrus.
2021 m. Valdovų rūmų muziejaus renesansiniame sode buvo atidengtas Bonos Sforcos bareljefas iš bronzos ir marmuro, auksuotas ir padengtas emaliu (skulptorius – Jonas Gencevičius). Sodas lankytojams atvertas 2018 m.
Bona Sforca – istorinė asmenybė, siejanti Lietuvą su Apulijos regiono sostine Bariu. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, Bona Sforca po tėvo mirties persikraustė gyventi į Barį, kurį valdė Bonos motina. B. Sforca buvo palaidota Šv. Mikalojaus bazilikoje Baryje (Italijoje). Tad Barį ir Lietuvą sieja istoriniai ryšiai, miestų bendradarbiavimas. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga viena Bario miesto gatvių net buvo pavadinta Lietuvos („Via Lituania”) vardu.
Bevardžiam skverui Vilniuje suteikus iškilios asmenybės Lenkijos karalienės ir Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės vardą, bus pagerbtas jos indėlis į renesanso kultūros sklaidą, Vilniaus puoselėjimą.
