Anot nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulė Vingelienės, mokiniams žinių netrūksta ir pademonstruoti jas sekasi puikiai, tačiau koją egzaminuose pakiša žinių taikymas.
„Vien sukaupti žinių nepakanka, reikia mokėti jas pritaikyti, o tam per mažas dėmesys skiriamas, kartais net ir mokytojai neatpažįsta kurios tos užduotys yra mąstymo kurios žinių. Trūksta jų taikymo, problemų sprendimo, aukštesniųjų mąstymo gebėjimų. Su šia sritimi dar tikrai turim problemų, yra kur padirbėti,“ - komentavo S. Vingelienė.
Egzaminuose koją kiša skyryba, stresas ir laiko planavimas
Abiturientai klumpa ir ties lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu. Šis – vienintelis, kuris yra privalomas, norint baigti mokyklą. „Mokiniai skaito ne pačią literatūrą, o kas parašyta apie ją. Labiausiai šiame egzamine nesiseka, pats sunkiausias kriterijus – skyryba, patys prasčiausi rezultatai. Dar klumpama ties kūrinių analize. Čia vėl ta pati problema – nėra aukštesniųjų mąstymo gebėjimų. Mokiniai tik atpasakoja kūrinį, bet nėra argumentavimo, savo pamąstymo. Juk rašinys nėra kūrinio papasakojimas, o tą daryti kaip ir aprašyti veikėjus jie moka, tačiau reikalaujama savų argumentų, pagrįsti savo nuomonę, mintis,“ - tv3.lt portalui kalbėjo S. Vingelienė.
Nacionalinio centro vadovė S. Vingelienė sako, jog šiuo metu pats tinkamiausias laikas abiturientams pradėti rimtai ruoštis egzaminams. „Neatidėti visko paskutinei minutei, o gerai apgalvoti kokius egzaminus laikysite ir pradėti jiems ruoštis. Patiems daryti konspektus, nepirkti kažkieno jau paruoštus, nes tokiu atveju žinių bus mažiau ir tai bus kito žmogaus įžvalgos. O pradėjus dabar dirbti ir kryptingai tai dirbant dar tikrai yra laiko gerai pasiruošti egzaminams,“ - kalbėjo S. Vingelienė.
Tačiau gera pasiruošimas taip pat ne visada atneša sėkmę egzaminuose. Yra dar keli dalykai, pakišantys koją. „Reikia mokytis valdyti stresą. Taip pat svarbi laiko vadyba, nes nemažai vaikų nespėja per 3 valandas užbaigti rašinio, tad reikia pasitreniruoti, mokytis planuoti laiką, kad suspėtumėte atlikti užduotis,“ - kalbėjo S. Vingelienė.
Moksleiviai nepatenkinti egzaminų vertinimo tvarka
Tuo tarpu moksleiviai kritikos strėles laido egzaminų vertinimo sistemai. Daugiausiai skundų tenka lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui.
„Iš tikrųjų daugiausiai klausimų kelia lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Vertinimas nėra labai subjektyvus, nors ant popieriaus labai gražiai atrodo. Net ir būdamas olimpiadininku tu gali gauti labai mažą šio egzamino įvertinimą. Šiemet egzaminas buvo sunkus, autoriai parinkti labai sudėtingi, daug poetų,“ - kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė.
Anot pašnekovės, moksleiviai vis dar aktyviai naudojasi repetitorių paslaugomis. Jos esą reikalingos ne tik moksleivių, bet ir dėl kai kurių pedagogų gebėjimų. „Mokytojų kompetencijos yra labai nevienodos, vienos mokyklos gali būti labai stiprios ir pedagogai ten tikrai geri specialistai, o pavyzdžiui mažesniuose miestuose ar rajonuose, gali būti trūkumas gerų mokytojų, tad net ir repetitorių surasti ten sudėtinga. Pavyzdžiui, žinau, kad moksleiviai iš aplinkinių Vilniaus rajonų važiuoja į Vilnių papildomai mokytis,“ - sakė R. Matulytė.
Moksleivių atstovė tikina, šiuo metu populiaru mokslo žinias gilinti į pagalbą pasikvietus aukštesnių kursų universitetų studentus. „Kainos akivaizdžiai skiriasi. Jos gerokai priimtinesnės. Nes pavyzdžiui, priklausomai nuo dalykų, valanda mokytojo konsultacijos kainuoja 15, 20 eurų,“ - portalui tv3.lt pasakojo R. Matulytė.
Repetitorių paslaugos dėl mokytojų aplaidumo
Moksleivių tėvų atstovai sako, jog dažnu atveju repetitoriaus pagalbos prireikia dėl mokytojų aplaidumo. „Deja padarėm išvadą, kad didžiausias repetitorių poreikis yra dėl to, nes mokytojai negeba tinkamai dirbti savo darbo. Negali išdėstyti tų dalykų, galbūt dirba aplaidžiai,“ sako Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovė Aušra Zarambienė.
Anot pašnekovės, problemų kyla ir vaikų ligos atveju. „Jeigu vaikas daug serga, praleidžia pamokas, tai tų spragų mokykloje mokytojai neužpildo, nėra tam numatyta papildomų konsultacijų,“ - komentavo A. Zarambienė.
Taip pat tėvų atstovė pastebi, kad klasėse dažnai mokinių skaičius yra per didelis. Mokytojai negeba skirti pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui. „Tarkim vienam mokytojui per 45 minutes tenka 30 moksleivių, tai suprantama, kad nespėjama kiekvienam asmeniškai skirti dėmesio. Taip pat iš asmeninės patirties sakau, pavyzdžiui, mano vaikų mokymosi rezultatai pagerėjo pasamdžius anglų kalbos repetitorių, nes mokykloje pusę metų mokytoja nesugebėjo paaiškinti jiems kai kurių, nesuprantamų dalykų,“ - kalbėjo A. Zarambienė.
Pastebima, jog tėvai repetitorius samdo ne tik vyresnių klasių moksleiviams. Pradinukams namuose į pagalbą taip pat jau kviečiami pedagogai.
Abiturientų laukia naujovės
Nuo rugsėjo 18 startuoja brandos darbas. Tai bus pusės metų gilinimosi į pasirinktą sritį tiriamojo pobūdžio darbas, kuris turės būti pristatytas vertinimo komisijai. Už jį sulaukę 9-10 balų, jaunuoliai gaus papildomų balų stodami studijuoti pasirinktą studijų programą.
Nuo 2019 metų numatoma, jog stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas sudarys ne tik egzaminų rezultatai, o ir pažymių vidurkiai. Esą šie parodys kaip mokinys nuolat dirba, bus aiškus nuolatinis jo darbo rezultatas.
Šiemet kandidatai iš viso laikė 84 675 valstybinių brandos egzaminų. Šiais metais buvo pateikta 908 apeliacijos dėl pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų įvertinimo. Apeliacijų nagrinėjimo metu įvertinimai buvo ir didinami, ir mažinami. Iš 200 darbų, kuriuose buvo keisti įvertinimai, padidinti 82 procentai, sumažinti – 18 procentų darbų įvertinimai.
