Lietuvos diplomatams prabilus apie kai kurių šalių bandymus revizuoti keturių užsienio reikalų ministrų Vilniuje pasiektus susitarimus dėl ES ir Rusijos strateginių derybų mandato, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pakartojo, jog principiniais klausimais Lietuva nenusileis. Tuo tarpu Lietuvos diplomatas teigia, jog bandoma revizuoti Vilniuje pasiektus susitarimus.
Po trečiadienį vykusio susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi P.Vaitiekūnas žurnalistams pranešė informavęs šalies vadovą, kad derybų mandato klausimu Lietuva sulaukė keleto siūlymų iš įvairių šalių, kurie šiuo metu yra svarstomi.
„Yra paruoštas platus arsenalas mūsų atsakymų variantų ir jie diplomatiniais kanalais yra derinami, tačiau pagrindiniais, principiniais, fundamentaliais Lietuvos interesų klausimais mes nenusileisime. (...) Mes rizikuojame europietišku solidarumu“, - tvirtino URM vadovas.
Pasak jo, naujieji pasiūlymai labiausiai liečia įšaldytų konfliktų klausimą ir pridūrė negalįs atskleisti, nei kas tokius pasiūlymus teikia, nei kokia jų esmė.
„Bendrais bruožais aš jums pasakau - taip, pagrindinis klausimais, kuris yra redaguojamas yra įšaldyti konfliktai, deklaracija dėl įšaldytų konfliktų. Valstybės užima skirtingą geografinę ir geopolitinę padėtį. Tokia Didžioji Britanija, Ispanija, Prancūzija - jų interesai yra kitokie ir mes tiesiog giname savo interesus būdami šioje vietoje ir dabar.
ES dar reikės nueiti didelį kelią, kad jinai išmoktų atspindėt interesus vieningai ir kalbėti vienu balsu“, - aiškino P.Vaitiekūnas, pažymėjęs, jog šiuo klausimu bus ieškoma priimtino kompromiso.
Tačiau, pasak ministro, po pirmadienį vykusios bendros penkių ES šalių - Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos ir Slovėnijos - ministrų kelionės į Tbilisį „Gruzijos klausimai įgauna prioritetinį vaidmenį“.
„Šis vizitas buvo svarbus signalas ir Gruzijai, ir Rusijai, kad ES imasi aktyvesnio vaidmens įšaldytų konfliktų sprendime ir Vilniaus sprendimai rodo, kad ES linkusi daugiau įsitraukti į konfliktų sprendimą“, - kalbėjo ministras.
Jis taip pat pažymėjo kol kas negalįs atskleisti, kokia forma Lietuvos reikalavimai turėtų atsispindėti ir kokias formuluotes įgyti mandate. Tai, pasak ministro, būtų pozicijų atskleidimas derybų partneriams ir jas susilpnintų.
„Todėl man keista girdėt, kad mūsų kritikai kritikuoja Lietuvą ir diplomatus, kad mes nepaaiškiname visko jiems ir visuomenei. Aš stengiuosi, kiek galima atviriau ir paprasčiau paaiškinti poziciją, bet neatskleidžiant svarbių detalių, kurios derybose bus svarbios. Pasinaudodamas proga aš norėčiau ir į kritikus kreiptis, kad jie neužmirštų iškelti vėliavą ir pasakyti, po kokia vėliava jie mus kritikuoja, ar po Lietuvos vėliava. Kartais atrodo, kad mūsų kritikai mus kritikuoja ne su Lietuvos vėliava arba užmiršta ir jokios vėliavos neiškelia, šiaip kritikuoja“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas.
Ministras pabrėžė girdėjęs užsienio diplomatą sakant, jog jis niekados negalvojo, kad po balandžio 29 dienos Lietuva, tuomet Liuksemburge blokavusi mandato priėmimą, atsidurs šviesmečio atstumu nuo tos dienos.
„Mes esame neįsivaizduojamai toli nuėję, niekas netikėjo, kad galima taip toli nueiti, teigiama prasme“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Jis pridūrė, kad Lietuvos poziciją be Lenkijos, Švedijos ir ES pirmininkaujančios Slovėnijos remia „žymiai daugiau valstybių“, tačiau ministras sakė kol kas nenorintis jų įvardinti.
Prezidentas V.Adamkus susitikime su ministru paragino Lietuvos diplomatus ir toliau ginti nacionalinius šalies interesus, drąsiai ieškoti šaliai tinkamų kompromisų, tačiau tai daryti ne esminių Lietuvos interesų sąskaita.
Be to, jis pabrėžė, kad Lietuva nesiekia blokuoti ES ir Rusijos derybų.
Tuo tarpu Latvijos eksministras Artis Pabrikas pareiškė, kad jam nesuprantamas jo šalies Užsienio reikalų ministerijos neapibrėžtas požiūris į Lietuvos keliamus reikalavimus Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatui.
Kai kurios šalys bando revizuoti Vilniuje pasiektus susitarimus
Kai kurios šalys bando revizuoti keturių užsienio reikalų ministrų Vilniuje pasiektus susitarimus ES ir Rusijos strateginių derybų mandate atsižvelgti į Lietuvos reikalavimus.
Tai BNS trečiadienį pranešė Lietuvos diplomatas.
„Mes atmetam tokius bandymus. Jei jie tęsis, mandatas gali būti nepatvirtintas iki gegužės 26 dienos, (kuomet įvyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje - BNS)“, - sakė diplomatas.
Briuselyje antradienį Europos Sąjungos šalių ambasadoriai toliau derino pozicijas dėl strateginių derybų su Rusija, po to, kai trys Bendrijos narės sutiko į derybas įtraukti Lietuvos iškeltus klausimus.
„Toliau vyksta konsultacijos, galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Šiandien ambasadorių lygyje Briuselyje buvo aptartas šis klausimas, bet galutinai sutarta nebuvo. Kitą savaitę ambasadoriai susitiks vėl“, - BNS antradienį sakė Lietuvos diplomatai.
Šaltiniai pažymėjo, kad jei ambasadoriai pritars Vilniuje priimtiems sprendimams, jie bus patvirtinti ES užsienio reikalų ministrų susitikime Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje gegužės 26 dieną.
Tuo metu neįvardintas ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad antradienį vykusiame ambasadorių susitikime buvo priimtas sprendimas pradėti derybas su Rusija.
Balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
Praėjusią savaitę Vilniuje susitikime Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir šį pusmetį ES pirmininkaujančios Slovėnijos UR ministrai sutarė, kad į derybas su Rusija bus įtraukti Lietuvos iškelti klausimai.
Šiam sprendimui dar turi pritarti likusios 23 ES narės.
ES siekia derybas su Rusija pradėti birželį pabaigoje.
