Rūta JANKUVIENĖ
Šiaulių oro uosto išvystymo iki 2027 metų strategija pristatyta miesto Tarybai. Ilguoju periodu numatomos per 200 milijonų litų investicijos, o artimiausiuoju – 20 milijonų litų.
Galutinis variantas
Olandų kompanijos NACO konsultantai planą politikams pristatinėjo jau ketvirtą kartą. Šįkart pasiūlė oro uosto plėtros etapus ir pagal juos galimas investicijas.
Pirmajame etape, kuriam užtektų apie 20 milijonų litų, siūloma atnaujinti peroną, riedėjimo takus, plėsti orlaivių stovėjimo aikšteles, pradėti įrenginėti krovinių aptarnavimo infrastruktūrą.
Iki 2027 metų į plėtrą reikėtų investuoti per 200 milijonų litų.
Meras Justinas Sartauskas sakė, jog pateiktas galutinis plano variantas, kuris bus tvirtinamas Strateginės plėtros taryboje.
Plano rengimas kainavo 485 tūkstančius litų, iš jų 372 tūkstančiai litų – europiniai pinigai ir 86 tūkstančiai litų – Savivaldybės.
Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas pagal panaudą iš kariškių yra gavusi dalį oro uosto infrastruktūros – peroną, orlaivių riedėjimo takus.
Toliau lieka baigti išspręsti žemės klausimus. Iš pradžių valstybė ją suteiktų Savivaldybei patikėjimo teise, o vėliau Savivaldybė nuomotų savo įmonei.
Civilinio oro uosto plėtrai numatyta skirti apie 30 hektarų žemės šiaurinėje oro uosto dalyje, šalia pramoninio parko teritorijos. Oro uostas ir toliau orientuotųsi į krovinių gabenimą.
Atriš rankas investicijoms?
„Šis planas apibrėžia įmonės perspektyvas, parodo oro uosto lygį ir atriša rankas investicijoms, – sakė Aistė Žalevičienė, Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja. – Investuotojams – tai pagrindinis dokumentas.“
Oro uosto įmonės direktoriaus Romo Mikšio nuomone, plane numatyta trumpojo laikotarpio plėtra yra reali.
„Galima be perversmų pirmiausia atnaujinti senąją infrastruktūrą, kurią turime pagal panaudą, ir judėti pirmyn įrenginėjant naują“, – sakė R. Mikšys.
Įmonė perono, orlaivių riedėjimo takams, aikštelėms atnaujinti planuoja pasinaudoti europine parama. O privačių investicijų pritraukimas ne vien nuo įmonės priklauso. R. Mikšio nuomone, bendradarbiavimo su privačiu kapitalu modelį turėtų nustatyti miesto Taryba.
„Turime bendradarbiauti, investicijų reikia daug, – sakė įmonės vadovas. – Mes vieni to vežimo nepavešime.“
Krovinių pervežimo lyderiai
Šiaulių oro uostas praėjusiais metais pervežė per 5000 tonų krovinių. Pagal šį rodiklį yra antras šalyje – po Vilniaus oro uosto.
Šiauliuose gali leistis visų tipų lėktuvai. Dabar kroviniai gabenami dviem pagrindinėmis kryptimis – į Stambulą (Turkija) ir Tel Avivą (Izraelį). Tariamasi dėl skrydžių iš Kazachstano ir Afganistano.
Įmonė dirba pelningai, nors pelningumas nedidelis – pernai gauta per 100 tūkstančių litų pelno. Įmonėje dirba 31 darbuotojas, o iš viso su aviacija susijusiose įmonėse – per 100 darbuotojų.
