Šiemet padidinta kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose viršijo leistiną 35 dienų per metus ribą. Savivaldybė įpareigota parengti oro kokybės valdymo programą ir imtis priemonių, kad oras mieste taptų švaresnis.
Laikas susirūpinti
Pasak Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, Savivaldybės Aplinkos skyriui reikėtų susirūpinti, nes padaugėjo gyventojų skundų esą kiemuose nėra kuo kvėpuoti. Žmonės dažniausiai nepatenkinti tuo, kad kaimynai naudoja netikamą kurą – degina atliekas, gumą, poroloną.
Balandį ir gegužę įtakos oro kokybei turėjo gatvių valymas. Užterštumas mažėjo, kai buvo naudojami vakuuminiai, dulkes sugeriantys prietaisai, kai gatvės buvo laistomos.
Specialistė stebėjosi, kodėl Šiauliuose gatvės valomos tuo metu, kai vaikai eina į mokyklas, jie yra priversti kvėpuoti dulkėmis. Reikėtų gatves valyti arba vėliau, arba kur kas anksčiau.
Anot vedėjos, atliekas deginančius gyventojus taip pat galima išaiškinti, tik reikia noro. Savivaldybės Aplinkos skyrius kartu su policijos pareigūnais, Visuomenės sveikatos centro atstovais turėtų organizuoti reidus ir bausti pažeidėjus.
Būtina saugotis
J. Karalevičienės žodžiais, gyventojams rekomenduojama prie judrių gatvių vežimėliuose nevežioti kūdikių, nebėgioti, nes pavojingos kietosios dalelės patenka į kvėpavimo takus dar giliau ir ilgiau ten išlieka, sukledamos įvairių sveikatos sutrikimų.
Specialistės teigimu, jautriausiai į užterštą orą reaguoja vaikai – ypač iki 5 metų, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Jie turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengdami juos marlės ir vatos kaukėmis ar respiratoriais. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides būtina uždengti drėgnu audiniu.
Kai dėl taršos susidaro smogas, stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Draudimai neišgelbės
Robertas Klimas, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas, „ Šiaulių kraštui“ sakė, kad oro kokybės tyrimai yra atliekami nuolat. Atidžiau tiriami atskiri privačių gyvenamųjų namų rajonai – Pabaliai, Medelynas ir kiti.
Anot vedėjo, kol šildymo sezonas neįsibėgėjo, oras mieste dar nėra labai užterštas. Vis dėlto mėginiai imami prie mokyklų ir vaikų darželių, kad galima būtų nustatyti, kokią įtaką oro kokybei prie švietimo įstaigų daro netoliese esantys privatūs namai.
Specialistas pripažino, kad gyventojai dažnai skundžiasi tirštais dūmais, kylančiais iš kaimynų kaminų. Besikreipiantieji prašomi nufotografuoti tuos dūmus, užfiksuoti, kada teršiama.
R. Klimo nuomone, sutabdyti oro teršėjus galima apeliuojant į jų sąmoningumą, viešinant faktus. Galima imtis ir draudimų, pavyzdžiui, Šiaulių miesto taryba galėtų uždrausti miesto centre stovinčius namus šildyti kietuoju kuru. Bet ar nenukentėtų žemiau skurdo ribos gyvenantys šiauliečiai?
Specialisto teigimu, nors yra rekomendacijos, bet visoje Europoje sunkiai sekasi suvaldyti atvirus ugniakurus.
Geriausiai procesą padėtų kontroliuoti ekonominės investicijos, sako specialistas. Palankiausi aplinkai yra pasyvūs, taupiai energiją naudojantys namai. Šiauliuose tokių, su geoterminiu šildymu, kol kas yra tik penki.
Irena BUDRIENĖ
