Apie Lenkijos koncerno „PKN Orlen" ketinimą parduoti „Orlen Lietuva“ (tuometinės „Mažeikių naftos“) akcijas kalbama jau senokai – įvairios publikacijos šia tema Lenkijos žiniasklaidoje pasirodo kone kas mėnesį. Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius dar liepą teigė, jog žinios apie Mažeikiuose esančios naftos perdirbimo įmonės pardavimą gali būti ir Lenkijos visuomenės informavimo priemonių išsigalvojimas. Pastarųjų dienų naujienos rodo, kad lenkai savo pranešimuose aprašė scenarijų, anksčiau ar vėliau galintį tapti realybe: labai tikėtina, jog Lenkijos koncernas dalį arba visas buvusios „Mažeikių naftos“ akcijas parduos Rusijos bendrovei.
Kaltina ir Lietuvos Vyriausybę
Daugiausia kalbama apie tris pretendentes pirkti „Orlen Lietuva“ – „Surgutneft“, „Rosneft“ ir TNK BP. „LUKoil“ atstovai oficialiai jau yra pareiškę, kad nesidomi šiuo sandėriu. Galimų investuotojų iš kitų užsienio šalių analitikai nemato, taip prognozuodami, kad bent jau dalis „Orlen Lietuva“ akcijų atsidurs rusų rankose. Kaip galimas įmonės pirkėjas įvardijamas ir koncerno „Achemos grupė“ savininkas Bronislavas Lubys, šiam tikslui Rusijoje ieškantis partnerių.
Sprendimas parduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę aiškinamas pateikiant jos pelno ir nuostolių rodiklius. Dar 2008 metais įmonės grynasis pelnas siekė beveik 56,5 mln. litų. Pernai „Orlen Lietuva“ jau patyrė nuostolių – jie sudarė kiek daugiau nei 68,5 mln. litų.
Lenkai teigia, jog dėl to kalta ir Lietuvos Vyriausybė, kuri nepadėjo išspręsti tokių logistinių klausimų kaip tiesioginės geležinkelio linijos į Latviją atstatymas ar lenkams palankių sąlygų Klaipėdos naftos terminale sukūrimas. Be to, Lietuvos energetikos ministerija liepos mėnesį leido iki 30 proc. privalomų degalų atsargų laikyti už valstybės ribų – anot Lenkijos koncerno, šis sprendimas jiems taip pat nebuvo palankus.
Kyla pavojus strateginei partnerystei
Sprendimą jau palaimino „PKN Orlen“ akcininkė Lenkijos Iždo ministerija. Tokį Lenkijos žingsnį galėjo paskatinti po Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūties įvykę pokyčiai valdžioje. Donaldo Tusko vadovaujama Lenkijos vyriausybė ne sykį yra kritikavusi velionį prezidentą L. Kaczynskį, nes būtent jis teigiamai atsiliepė ir rėmė nepelningu tapusį „PKN Orlen“ sumanymą įsigyti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. L. Kaczynskis tokiu būdu stengėsi plėtoti Lietuvos ir Lenkijos partnerystę bei gerinti šalių energetinio saugumo būklę. D. Tuskas nebuvo toks didelis strateginės partnerystės šalininkas, tačiau turėjo taikstytis su tuometinio prezidento nuomone.
Galima numanyti, kad, Lenkijos prezidentu išrinkus dabartinio premjero sąjungininką Bronislawą Komorowskį, D. Tusko įtaka valstybės sprendimams tik augs. „Orlen Lietuva“ pardavimas gali būti vienas iš strateginės Lietuvos ir Lenkijos partnerystės silpnėjimo požymių. Geri kaimyniniai santykiai su Lietuva D.Tuskui nėra labai svarbūs, kur kas aiškesnis Lenkijos premjero tikslas – skatinti bendradarbiavimą su ES galiūnėmis Prancūzija ir Vokietija. Apie tokią užsienio politikos kryptį kalba ir B. Komorowskis. Jo planuose – mėginimas atnaujinti politinį dialogą vadinamajame Veimaro trikampyje (jį sudaro Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos valstybės).
