Už siūlymą sudaryti komisiją antradienį po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 61 ir susilaikė keturi parlamentarai. Kitu balsavimu projektas buvo atmestas iš viso, nesuteikus iniciatoriams galimybės jį tobulinti.
Opozicijos siūlymą dėl parlamentinio tyrimo pristatęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Domas Griškevičius tvirtino, kad tokios iniciatyvos nebūtų buvę, „jei prieš dvi savaites vykusio susitikimo metu su vidaus reikalų ministre ir opozicijos atstovais į iškeltus klausimus būtų statuto nustatyta tvarka atsakyta“.
„Deja, į klausimus ne tai, kad nebuvo atsakyta, bet klausimų kilo dar daugiau“, – kalbėjo Seimo narys.
Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad vien tai, kad Seimas svarsto A. Bilotaitės veiklos klausimą, „yra šios ministrės fiasko“.
Išsakydamas motyvus „prieš“ Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad „nesueina galai“ dėl kaltinimų ministrei A. Bilotaitei dėl galimo priekabiavimo prie R. Pociaus po pernai metų prie Seimo vykusių riaušių.
„2021-aisiais metais pono Pociaus darbo ir veiklos vertinimas buvo teigiamas. Taigi, riaušės čia nieko bendro neturi. Paskui prasidėjo problemos, už ką 2022-ųjų birželio mėnesį buvo skirta drausminė nuobauda. Gerbiami opozicijos nariai, atskirkime riaušes ir generolo veiklą, ir ministrės požiūrį į generolą. Man atrodo, kad generolas, pats pasiprašęs būti atleidžiamas, išsaugojęs visas garantijas, po to padarė provokaciją prieš ministrę“, – kalbėjo jis.
Penki klausimai
Opozicijos atstovai surinko 57 parašus atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus atleidimo priežasčių. Tyrimui pradėti reikėjo daugumos Seimo narių balsų.
Laikinajai tyrimo komisijai buvo siūloma pavesti atsakyti į penkis klausimus.
Anot Seimo nutarimo projekto, ji turėtų nustatyti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10 dieną.
Taip pat norima ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki šių metų spalio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.
Paskutiniu klausimu komisija turėtų išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė reikalavo VST vado R. Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat jį tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.
Skvernelis kelia klausimus dėl Bilotaitės kompetencijų
„Su tokia komisija atskirtume tuos, kaip ji (Agnė Bilotaitė – aut. past.) mėgsta sakyti taktinius klausimus nuo politinių klausimų. Manau, kad tai verta visomis prasmėmis ir tą istoriją išnagrinėti, ir išmokti pamoką ateičiai, nes niekas nuo tokių įvykių nėra apsaugotas ateityje“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Buvęs premjeras teigė, kad jam daugiausiai klausimų kelia A. Bilotaitės kompetencija.
„Ar tikrai mes esame saugūs, kai vidaus reikalų sistemai vadovauja būtent tokias kompetencijas turintis asmuo“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, klausimų kelia ir pačios sistemos valdymas.
„Krizinėje situacijoje, vienoje iš krizių, toje pačioje migrantų krizėje, kada iš pradžių reaguojama netinkamai arba išvis nereguojama, po to kažkas atsiranda, ad hoc tokie sprendimai. Bet krizėse turėtų būti planuoti veiksmai ir nuspėjami veiksmai.
Kitas labai svarbus momentas, kada naudojama prievarta valstybėje, prievarta, kuri riboja žmonių ir teises, ir laisves, ji turi būti vykdoma griežtai pagal įstatymo raidę ir dvasią“, – teigė S. Skvernelis.
Politiko teigimu, jis nesiima vertinti R. Pociaus darbo, bet pažymėjo, kad A. Bilotaitė per tarnybinius įvertinimus generolo darbą du kartus įvertino labai gerai.
„Kas pasikeitė po to laiko, mes atsakymų irgi negavome“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie galimą interpeliaciją ministrei, S. Skvernelis pasiūlė pasižiūrėti, koks yra jėgų santykis Seime.
Širinskienė: tai pačios Bilotaitės fiasko
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad klausimai, kurie suformuluoti parlamentiniame tyrime, yra tikrai verti būti atsakyti.
„Ministrės fiasko yra pats komisijos formavimas. Jai reikėjo tuos atsakymus pateikti kur kas anksčiau ir pačiai neeskaluoti situacijos“, – teigė A. Širinskienė.
Politikė situacijos eskalavimu pavadino susitikimą su opozicijos atstovais, kurį A. Širinskienė įvardijo kaip „labai apgailėtiną“.
„Ministrė ne tik rėkė ant Seimo narių, bet nepateikė ir jokio atsakymo, pati bandydama gynybine pozicija pati kelti įvairius nesusijusius klausimus“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Normalioje situacijoje, normalioje Vyriausybėje tokių elgesio normų neturėtų būti“, – pridūrė ji.
Apsimelavusi, mobingė, su antikorupciniu komitetu nieko nenuveikusi koneveikia generolą??? Sakoma ir kvaila višta subinę įsidilgina (originalus posakis kiek kitoks), tai Bilotaitė iki dabar dar sapalioja, kad pastojo dykumoje per Seimo posėdžius nuo smėlio smiltelės... Mat perlą išsiauginti tikėjos ir parduoti, o gavos kas?
