Parlamentinį tyrimą inicijuoja 57 opozicijos parlamentarai, tačiau kad jis būtų atliekamas, turi pritarti dauguma dėl to balsavusių Seimo narių.
Laikinajai tyrimo komisijai siūloma pavesti atsakyti į penkis klausimus.
Anot Seimo nutarimo projekto, ji turėtų nustatyti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10 dieną.
Taip pat norima ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki šių metų spalio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.
Paskutiniu klausimu komisija turėtų išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė reikalavo VST vado R. Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat jį tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.
„Ne diskusijų klubas“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas Lukas Savickas LRT radijui antradienį teigė, parlamentinis tyrimas inicijuojamas, nes A. Bilotaitei „bandant atsakyti į opozicijos klausimus, tų klausimų ne tik daugėjo, bet ir į pirminius klausimus atsakymų nepavyko išgirsti“.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad laikinoji komisija turėtų teisę nagrinėti ir galimą netinkamą R. Pociaus elgesį.
„Komisija turėtų veikti maksimaliai plačiai, sudarydama galimybes išklausyti visas puses. (...) Neužbėkime įvykiams už akių: Seimui apsisprendus, komisija toliau organizuotųsi savo darbą“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu iniciatyvą palaikantis socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas teigia, kad toks žanras leistų vėliau tiek peržiūrėti teisės aktus, juos tobulinant, tiek pareikalauti politinės atsakomybės.
„Specialioji komisija yra ne diskusijų platformą, o labai rimtas teisinis instrumentas, kurį naudojant tie pareigūnai ar politikai, kurie yra kviečiami, jie ateina liudyti, jie negali atsisakyti, negali improvizuoti, negali savo įsivaizdavimų dėstyti. Jie turi atskleisti tikrąsias aplinkybes, iš kurių po to daromos tam tikros išvados“, – kalbėjo politikas.
Jo teigimu, komisija galės „giliau pasižiūrėti“, kaip Lietuvoje naudojamos specialiosios pajėgos, kaip jos pasitelkiamos, kaip vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Liberalai, konservatoriai siūlymo nepalaikys
Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sakė pasigedęs iš ministrės tam tikrų atsakymų, tačiau nemato poreikio atlikti parlamentinį tyrimą.
„Objektyvus nepolitiškas tyrimas toje komisijoje galimas tada, kai nėra išankstinių nuomonių išsakyta. (...) Kai kurie opozicijos nariai, kurie inicijuoja šią tariamai objektyvią komisiją, yra išankstinių vertinimų pasakę. Tas kelia nerimą“, – kalbėjo jis.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad jai „situacija pakankamai aiški“.
„Mano supratimu, ministrė į pagrindinius dalykus atsakė. Jei kyla papildomų klausimų, galima svarstyti parlamentinės kontrolės būdu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ar Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – teigė politikė.
Ji pabrėžė, kad konservatorių frakcija apskritai skeptiškai vertina tokių laikinųjų komisijų steigimą.
Pagal projektą, komisija išvadas turėtų pateikti iki gruodžio 23 dienos.
Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių valdymo kilo, kai VST vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo. Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
