„Negaliu suprasti, kaip buvo rengiamas 2015 metų biudžetas, ką tuo metu, kai premjeras ir finansų ministras su koalicijos partneriais priėmė sprendimą dėl kitų metų biudžeto, veikė kitų koalicijos partnerių lyderiai. (…) Atrodo, pastarieji tik šiuo metu pabudo ir prisiminė ne vieną kartą grotą atsibodusią populistinę plokštelę, kad jie reikalauja didesnės minimalios mėnesinės algos ir didesnių atlyginimų mažai uždirbantiems“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Pasak jo, vėl keliamas minimalios mėnesinės algos (MMA) klausimas rodo, kad „intelektualiai ką nors pasiūlyti šiai koalicijai trūksta pajėgumų“. A. Kubilius sakė esąs įsitikinęs, kad MMA ir mažiausi atlyginimai turi didėti automatiškai ir turi didėti tiek, kiek dėl ekonomikos augimo didėja vidutinis atlyginimas. Pareiškęs, kad „Lietuva turi būti išvaduota nuo nieko bendro su realiais ekonomikos iššūkiais neturinčių diskusijų“, jis sakė: „MMA ir mažiausi atlyginimai turi didėti nepriklausomai nuo politinių diskusijų – turi didėti automatiškai ir turi didėti tiek, kiek didėja vidutiniai atlyginimai. Tai reiškia, kad kitais metais MMA ir mažiausi atlyginimai viešajame sektoriuje turi didėti maždaug 5 proc. Ir tokios lėšos turi būti numatytos biudžete“. Opozicijos lyderis pridūrė, kad jei tai vyktų automatiškai, „politinė bendruomenė būtų išvaduota nuo tuščio politikavimo“.
Pareiškęs, kad iš dalies sutinka su Viktoru Uspaskichu, A. Kubilius tęsė: „Žiūrint į biudžeto svarstymus tenka kelti retorinį klausimą, ar Lietuva dar turi finansų ministrą ir premjerą. Seime kitų metų biudžeto svarstymas yra pavirtęs visišku chaosu, kai sprendimai, šantažai dėl biudžeto reikalų gimsta be jokios aiškios logikos, o premjeras ir finansų ministras viešai negina jokių nuostatų, kurios buvo Vyriausybės patvirtintame projekte ir kurių premjeras jau spėjo atsisakyti.“
Patikslinęs, kad kalba apie PVM lengvatų šildymui istoriją ir projekte nenumatytus MMA bei mažiausių atlyginimų didinimo klausimus, jis sakė: „Susidaro vaizdas, kad biudžeto klausimu Lietuva neturi nei Vyriausybės, nei premjero, nei finansų ministro arba pastarieji neturi jokios savo nuomonės.“
Todėl, pasak A. Kubiliaus, yra realus pavojus, kad „Lietuva kitais metais turės ne kokį nors socialiai orientuotą ar fiskališkai drausmingą, ar stiprinantį gynybą biudžetą, bet turės atsitiktinį biudžetą, kuris atsitiktinai gims Seimo salėje iš politinių šantažų ir politinių nuolaidų logikos, o ne iš svarbiausių valstybės interesų logikos, nes kokius valstybės interesus pasiruošę išgirsti premjeras ir finansų ministras, iki šiol neteko išgirsti“.
„Todėl kyla abejonė, ar Lietuva iš tikrųjų dar turi premjerą ir finansų ministrą“, – pridūrė A. Kubilius.