„Šiandien mes turime labai aiškią situaciją, informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėt, viskas. Tai reiškia, mes dabar komiteto nariai turime pakankamai supratimo ir informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – po NSGK posėdžio žurnalistams sakė opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Mano priesaikos supratimas sako, kad, turėdamas šią informaciją, aš negalėčiau elgtis kitaip, laukti galbūt iki Seimo rinkimų ir nepradėti apkaltos misijos. Dėl to mes nusprendėme, kad šiandien pradėsime rinkti parašus“, – teigė G. Landsbergis.
„Akivaizdu, kad yra pakankamais pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl apkaltos sudarymo, ir nebūtina laukti, kol baigsis tyrimas, ir tam tikrus politinius žaidimus baigti. Manytume, kad nebėra ko laukti ir pradedame rinkti parašus“, – pažymėjo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nare I. Rozova BNS telefonu susisiekti nepavyko.
Pasirašyti apkaltos iniciatyvą sutinka ir NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Jei būtų pradėti rinkti parašai, be abejo, reikia pasirašyti šitą dalyką, tai turėjo būti padaryta dar 2018 metų sausio mėnesį“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Tyrimą dėl Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) liudyti kvies ir premjerą Saulių Skvernelį.
„Paprašiau pagreitinti procesus, bet komitetas priėmė sprendimą iškviesti S. Skvernelį, kitų komitetų pirmininkus, kas buvo susipažinę su informacija, apie dvidešimt žmonių“, – BNS sakė NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Komiteto vadovas taip pat pažymėjo, kad apkaltos komisijos tyrimas ir NSGK atiekamas tyrimas būtų atskiri.
„Mūsų komisija (NSGK – BNS) atlieka visiškai kitą darbą ir ieško atsakymų į visai kitus klausimus. Dėl apkaltos proceso, aš taip galvoju, kad dar 2018 metų sausio mėnesį, kai buvo gautas raštas, turėjo būti priimti vienoki ar kitokie sprendimai. Tai yra visai kita komisija, tos (apkaltos – BNS) komisijos sukvietimo tvarka labai aiškiai Seimo statute reglamentuota“, – sakė D. Gaižauskas.
Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos, NSGK aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozova, veiksmus.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Sprendimą dėl apkaltos komisijos sudarymo balsuodamas priima Seimas.
Didžiausios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos, jog reikėtų sulaukti NSGK atliekamo tyrimo pabaigos, o opoziciją sako su apkaltos iniciatyva siekiant „susirinkti sau dividendus“.
„Aš manau, kad reikia sulaukti komiteto tyrimo pabaigos, ir bus išvados padarytos, ar tai bus vienas procesas, ar bus keli procesai, neaišku, dar Seimo pirmininkas svarstomas. Opozicija tiesiog bando sau susirinkti dividendus, nes puikia supranta, kad mes nepulsime padėti gelbėti kažko, jei yra pagrindas (apkaltai – BNS). Jie supranta, kad jei jie pirmi pradeda, jie pasiima iniciatyvos aureolę“, – BNS sakė R. Karbauskis.
„Tai net nesolidu, nesulaukti, kiek reikės, savaitę ar dvi, kol bus baigtas tyrimas. Nesuprantu tikslo, kodėl dabar reikėtų strimgalviais pulti į apkaltą, kai komitetas tuoj pat priims sprendimą“, – teigė „valstiečių“ vadovas.
Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais Seime inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.
