„Po to, kai A. Lukašenka užgrobė „Ryanair“ lėktuvą, praktiškai neįmanoma gauti ES vizos būnant Baltarusijoje“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė baltarusių opozicijos atstovė, žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ narė Olga Karač.
Anot jos, 2020 metų gegužę per prievartą Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą beveik visos Europos Sąjungos (ES) šalys iki minimumo sumažino savo atstovybes Minske.
„Lietuva iš viso neišduoda jokių vizų“, – tvirtino O. Karač.
„Baltarusiai turi nelegaliai bėgti per sieną“, – sakė ji.
Anot baltarusių opozicijos atstovės, Baltarusijoje prasideda rudeninis jaunuolių šaukimas į karo tarnybą. Atsisakymas tarnauti kariuomenėje jauniems baltarusiams dabar reiškia kalėjimą, tuo metu pabėgti iš šalies – sudėtinga.
„Šiandien, pavyzdžiui, kad gautumei lenkišką humanitarinę vizą, reikia sumokėti spekuliantams 500 dolerių ir daugiau vien už, kad užsiregistruotumei į priėmimą. Kai kada suma siekia 1,5 tūkst. dolerių. Vien už registraciją vizitui“, – pasakojo O. Karač.
Jos teigimu, tokia situacija silpnina ir pasipriešinimą A. Lukašenkos režimui šalyje.
„Pogrindis Baltarusijoje galėtų aktyviau veikti, bet žmonės supranta, kad kilus sulaikymo grėsmei jie tiesiog nespėtų pabėgti, nespėtų gauti vizų ir išvažiuoti“, – tvirtino O. Karač.
Pasak jos, vien už komentarą socialiniuose tinkluose Baltarusijoje gali būti skirta penkerių–septynerių metų nelaisvės bausmė.
„Represuotiems žmonėms, kuriems yra kilusi grėsmė, taip pat reikia vizų, todėl šiandien žmonės bėga į Sakartvelą ir Turkiją, ten vėl kyla sunkumų gauti ES vizas. (...) Pirmiausia dėl to, kad eilės tokios didelės, jog ambasados Sakartvele ir Turkijoje nesusitvarko su žmonių srautais“, – aiškino ji.
Žmogaus teisių gynėja atkreipė dėmesį, kad pagalba labai reikalinga ir baltarusiams, atvykusiems į Lietuvą. Anot jos, nėra sukurto efektyvaus pagalbos mechanizmo, atvykę aukštos kvalifikacijos specialistai negali greitai gauti darbo, dėl to neretai palieka Lietuvą. Jiems taip pat reikalinga psichologinė pagalba.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi baltarusių opozicijos aktyvistė Veronika Cepkalo neslėpė nusivylimo Vilniuje veikiančiu Sviatlanos Cichanouskajos biuro darbu.
Anot jos, per dvejus metus nepasiekta jokių apčiuopiamesnių rezultatų, opozicijos veiksmai nekoordinuojami, finansinei veiklai trūksta skaidrumo.
„Buvome nustebę, kad nepaisant to, jog Lietuvoje dvejus metus veikia Sviatlanos Cichanouskajos biuras, Lietuva A. Lukašenkos nėra pripažinusi teroristu. Baltarusijos demokratinių jėgų forumas išsiuntė laišką, kad šis klausimas būtų įtraukas į parlamento darbotvarkę ir apsvarstytas“, – teigė V. Cepkalo.
„Mes manome, kad darydami A. Lukašenkai spaudimą iš visų pusių, pasieksime tam tikrų rezultatų“, – pridūrė ji.
V. Cepkalo taip pat prašė Lietuvos iškelti baudžiamąją bylą A. Lukašenkai ir imtis iniciatyvos siekti jo patraukimo į tarptautinį teismą dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Antradienį minimos antrosios demokratinių protestų Baltarusijoje metinės.
2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.
Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1,2 tūkst. politinių kalinių.
