Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jau antradienį bus imtasi nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
Pritartų, tačiau išskiria vieną sąlygą
Darbo frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas naujienų portalui tv3.lt teigia jau dabar pritariantis siūlymui įvesti nepaprastąją padėtį, kuri galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Tai, anot jo, neatidėliotina priimti jau dabar, matant įvykius, kurie vyksta Lenkijos pasienyje su Baltarusija.
„Panašu, kad situacija yra pakankamai rimta. Šiandien turėjome diskusiją frakcijoje šiuo klausimu ir visi nariai pritarė tokiai priemonei, juolab, kai mes patys vasarą kalbėjome, kad tai galėtų būti vienas iš sprendimo būdų.
Bet žinoma, tai turi būti tam tikri atstumai, o ne diskusijos, kad visos savivaldybės turi būti įtrauktos. 5 kilometrų pasienio ruože ribojimas liečia daugiausiai nelegaliai sieną kertančius žmones, tai tos priemonės, kurios priimtos, yra geros ir mūsų frakcija priima“, – sako V. Fiorodovas.
Pirmadienį Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad reaguojant į neteisėtų migrantų susitelkimą ties siena Baltarusijos siena su Lenkija, ministerija siūlo Lietuvos pasienio su Baltarusija savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
Tai, pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narės Agnės Širinskienės, būtų ne visai logiška, todėl džiaugiasi, kad „po vakar dienos komunikacijos apie tai, kad bus įvesta nepaprastoji padėtis visose pasienio savivaldybėse, Vyriausybė pagaliau įvertino, kaip savivaldybės atrodo ir kaip tai paliestų gyventojus“
„Dabar jau prabilo pakankamai proporcingai apie tuos penkis kilometrus pasienio ruože, nes jeigu būtų priimtas sprendimas varžyti visų savivaldybių gyvenimą, tai nelogiška. Dabar to nėra ir sveikas protas šiame pasiūlyme atsirado“, – kalbėdama ji, kad būtina spręsti tokio dydžio problemą kraštutinėmis priemonėmis, suprantant, kad daliai šalies piliečių kyla grėsmė.
Lietuvos socialdemokratų partijos seniūno Seime pavaduotoja Orinta Leiputė nurodė, kad partijos nariai dar nėra iki galo apsisprendę, kadangi dar nematė, kokias motyvuojančias naujas priemones Vyriausybė siūlo įvedant nepaprastąją padėtį pasienio ruože.
„Mes suprantame ir matome, kas vyksta pasienyje su Lenkija, ir tikėtina kad tai gali atkeliauti pas mus. Tačiau prieš apsisprendžiant mes norėtume, be abejo, pamatyti patį tekstą – kokios sąlygos galiotų toje teritorijoje, kurioje įvedama nepaprastoji padėtis. Mes galvotume, kad pasienio savivaldybėse to daryti nereikėtų, nes tai varžytų įprast civilių gyvenimą. Pasienio ruože vertėtų įvesti, tik klausimas, kokios tos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, komendanto valandai nepritartume“, – teigia ji.
„Bus įdomu pamatyti patį Vyriausybės siūlomą nutarimą ir tą motyvaciją, kokių priemonių būtent reikia. Teritorija proporcinga, kiek teko skaityti viešojoje erdvėje, apribojimai migrantams susirašinėjimo ir kitos susižinojimo teisės yra proporcingos. Aišku, kyla natūralus klausimas dėl žurnalistų veiklos, nes tikrai būtų apmaudu, kad tie suvaržymai paliestų visuomenės teises žinoti“, – O. Lieputei antrina ir A. Širinskienė
Skvernelis: nepaprastoji padėtis jau turėjo būti įvesta
Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad nepaprastoji padėtis pasienio ruože turėjo būti seniai įvesta, o šiuo metu galiojantys valdančiųjų sprendimai neretai prasilenkia su įstatymais. Visgi vienas opozicijos lyderių linkęs palaikyti Vyriausybės priimtą nutarimą.
„Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai. Pirma – trukmė. Kaip girdime, kol kas mėnesiui prašo. Tai kaip ir pagrįsta būtų. Antra, teritorija. Pasienio ruožas ir pasieniečiai prašo dar penkių kilometrų. Galima, ko gero, irgi svarstyti ir rasti argumentų. Trečia – kokie ribojimai toje teritorijoje bus. Kol kas ribojimų mes nematėme.
<...> Kokie ribojimai tuose 10 kilometrų bus nustatyti, nuo to priklausys [ar palaikysime“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.
„Dar kartą sakau – nereikėjo veltis į performansą, ieškoti tokių pusiau sprendimų vasarą, reikėjo tą iš karto priimti ir nereikėtų šiandien tokių dalykų mums daryti skubos tvarka“, – pridūrė jis.
S. Skvernelio teigimu, nepaprastąją padėtį reikėjo įvesti seniau dėl to, kad dalis ribojimų jau taikoma realybėje, tačiau jie nėra reglamentuoti teisiškai. Politiko tvirtinimu, dalis vidaus reikalų ministrės šiuo metu taikomų sprendimų kartais prasilenkia su Nepaprastosios padėties įstatymu. „Tiesiog būtų įstatymiškai įtvirtina situacija, kurią mes turime. Ir su migrantų neįleidimu nebūtų ta vadinama apgręžimo politika, kuri irgi yra ant slidžios ribos taikoma. Viskas būtų įstatyme numatyta.
Dabar jie pasiblaškė nuo vasaros ir vis tiek priėjo prie tos situacijos, kurią dabar turi daryti. Pasirinkimo nėra kitokio“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, kokia situacija gali susiklostyti Lietuvos pasienyje, priklausys nuo to, kaip spaudimą pavyks atlaikyti Lenkijai.
„Priklausys nuo to, kaip susitvarkys Lenkija. Lenkija yra mūsų svarbiausias partneris, draugas ir nuo Lenkijos sėkmės priklausys, kaip elgsis su mumis. Jeigu Lenkija sugebės susitvarkyti ir efektyviai apginti savo sieną, tai tikėtina, kad tokio bandymo gali nebūti. Jei Lenkiją pavyktų pralaužti, matyt, toks bandymas būtų ir mūsų pasienyje“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Politiko teigimu, nors jo frakcija žiūrės, kokius ribojimus ketinama įvesti, tačiau planuoja palaikyti nepaprastosios padėties įvedimą.
Ar be nepaprastosios padėties įvedimo yra ir kitų sprendimų?
Opozicinių frakcijų atstovų Seime pasiteiravus, ar be nepaprastosios padėties paskelbimo Lietuva dar gali imtis veiksmų, kurie padėtų spręsti vis aštrėjančią krizę, vieninga atsakė, kad šiai akimirkai kitos galimybės nemato, tačiau dar kartą pabrėžia, kad būtina aiškiai susidėlioti visą veiksmų planą.
„Daug dalykų yra padaryta. Diskusijos klausimas, kas reikalinga, bet kad smarkiai apribotas nelegalių pabėgėlių patekimas į Lietuvą, yra sveikintina. Tūkstančiai žmonių vis tiek pateko Lietuvą ir tai greičio klausimas – valdantieji ne visada labai greitai sprendžia klausimus.
Šiandien dienai ta reakcija dėl neparastosios padėties yra gera“, – pridurdamas, kad šioje situacija jis nepaprastąją padėtį mato kaip vienintelį būdą apsisaugoti, sako V. Fiodorovas.
„Apie nepaprastąją padėtį buvo kalbama ir vasaros laikotarpiu. Dabar ta situacija šiek tiek stabilizavosi, tačiau vakar dienos įvykiai diktuoja, kad mes turime būti pasirengę. Man sunku pasakyti, ko Vyriausybė nepadarė, juolab, kad detalios informacijos mes nelabai ir žinome – ją žino tik tie asmenys, kurie yra susieti su priimamais sprendimais, nacionalinio saugumo reikalais“ , – kalbėjo O. Leipaitė.
Nepaprastąją padėtį siūlo įvesti nuo lapkričio 10 dienos
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Toks siūlymas teikiamas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkus šimtams migrantų. Pirmadienį jie nesėkmingai bandė patekti į Lenkiją.
Kaip ir minėjome aukščiau, nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas. Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti. Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
