Parlamentarai labiausiai pasigenda konkrečių skaičiavimų, taip pat mano, kad planuojamų permainų dokumentai Seimą pasieks pasikeitę. Daugiausia kritikuojamos „Sodros“ įmokų „lubos“ ir antro būsto apmokestinimas.
M. Majauskas: Vyriausybė bando įtikti visiems
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad Vyriausybė bando įtikti visiems. Jis sako, kad iniciatyva gyventojams sudaryti sąlygas didesnį uždarbio dalį pasilikti piniginėse, o ne atiduoti mokesčiams, bus įgyvendinta valstybės finansuojamų viešųjų paslaugų sąskaita.
„Tada reikia aiškiai žmonėms pasakyti, jeigu mėnesio pabaigoje parsinešime 30 eurų daugiau, neišleiskite tų pinigų, atsidėkite korepetitoriams, tėvelių slaugai ir kitoms reikmėms, nes valstybė nefinansuos tų paslaugų arba negerins jų kokybės“, – BNS teigė M. Majauskas.
Jam neaišku, koks poveikis bus „Sodrai“, atsisakius antros pakopos pensijų fondų, ir koks bus nekaupiančių fonduose pensijų likimas.
M. Majauskas piktinasi, kad Vyriausybė skatina ir paremia tuos, kurie gauna didžiausias pajamas.
„Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimo ir GPM progresyvumo efektas biudžetui – minus 16 mln. eurų“, – suskaičiavo jis.
R. Tamašunienė pasigenda konkretumo
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė prognozuoja, kad frakcija „kai kam pritars, o kai ką svarstys“. Anot jos, Vyriausybės pasiūlymuose „konkretikos dar trūksta“.
Ji pasigedo „vaiko pinigų“ didinimo tęsinio, nes tai susiję demografijos gerinimu ir emigracijos mažinimu.
R. Tamašunienė remia NPD didinimą, bet nepritaria „Sodros“ lubų įvedimui.
„Nežinau, ar tinkama ta priemonė, jeigu kalbame apie pajamų nelygybę. Čia tiems, kurie daug uždirba, paliekame dar daugiau“, – BNS teigė frakcijos seniūnė.
Pasak jos, frakcijoje bus aptariama siūloma antros pakopos pensijų fondų reforma, nes dėl jos daugiausia neaiškumų.
„Gal nenukentės žmonės, kurie antroje pakopoje kaupė, trūksta projekcijų, kaip ateityje atrodys pensijos tų, kurie šiandien moka“, – svarstė R. Tamašunienė.
E. Gentvilas nori ilgalaikių reformų
Liberalas Eugenijus Gentvilas Vyriausybės siūlymus vadina ne reformos tęsiniu, o smulkiais pakeitimais, nesiimant esminių permainų. Anot jo, reformos turėtų būti ilgalaikės.
„Kalba eina iki 2020 metų, iki kadencijos pabaigos, o ne apie ilgalaikę 10-15 metų reformą. Turėtų reformos būti labiau ilgalaikės,“ – savo norus dėstė parlamentaras.
Jis apgailestavo, kad valdžia netęsi pažadų į ikikrizinį lygį grąžinti PVM tarifą.
„Iki šiol galiojo ir paliekama toliau galioti Kubiliaus naktinė mokesčių sistema. Norėtųsi, kad matytųsi žingsniai sugrįžtant prie iki krizės buvusių dalykų, pavyzdžiui, 18 proc. PVM tarifo. Krizė pasibaigė ir negrįžtama – nemažinamas tarifas“, – teigė E. Gentvilas.
Be to, jis prognozuoja, įgyvendinus naujoves, biudžete atsivers „skylė“.
„Sakoma, apie 1 mlrd. eurų galės paskirstyti žmonėms, o iš kur tie pinigai? 200 mln. eurų ištrauks iš šešėlinės ekonomikos, dar iki 0,5 mld. eurų iš kažkur. Bet trūksta dar 300 mln. eurų“, – skaičiavo jis.
E. Gentvilas skeptiškai vertina siūlomą būsto apmokestinimą: „Antras turtas apmokestinamas. Tampi jau turčiumi. O tas antras būstas gali būti ir sodo namelis, ir garažas“.
Pasak jo, „negerai atrodo“ bandymas įvesti progresinius mokesčius. Šį žingsnį E. Gentvilas vadina „valstiečių“ duokle koalicijos partneriams socialdarbiečiams: „O ką tas duoda? Iš esmės nieko“.
NT mokestis skatins teisėtą nusikalstamumą, mano R. Žemaitaitis
„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad siūlomas būsto mokesčio modelis skatins „teisėtą nusikalstamumą“.
„Žmonės antrą turtą dovanos artimiems žmonėms arba vaikams“, – teigė R. Žemaitaitis. Jis prognozuoja, kad brangs nuomojamas būstas, o tai skaudžiai atsilieps studentams.
„Tvarkiečių“ lyderis Vyriausybės planuose pasigedo „esminių dalykų“ – PVM reformos, nekilnojamojo turto mokesčio verslui, pelno mokesčio pokyčių.
„Skatinančio pobūdžio mokesčių reforma laukta, o ne tokia, kokia pristatyta. Ne profesionalai darė“, – tvirtino R. Žemaitaitis.
Anot jo, valdantiesiems tereikėtų NPD prilyginti MMA, ir nebereikėtų jokių GPM pokyčių ir „Sodros“ įmokų „lubų“.
R. Budbergytė: tapsime konkurencingesni
Opozicijoje esančių socialdemokratų frakcijos atstovė, Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė teigė, kad siūlomas „Sodros“ įmokų, kurias moka darbdavys ir darbuotojas, sujungimas leis padidinti NPD.
„Paprastam žmogui, tam kuris gauna mažesnes pajamas, pasijus. Jis, galbūt, uždirbdamas ne MMA, pateks į NPD taikymo sritį ir jam iškart reikės mažiau mokėti mokesčių. Valstybei nauda ta, kad tarptautiniams ekspertams galėsime pasakyti, jog sumažinome darbo jėgos apmokestinimą, kad tampame konkurencingesni, Baltijos šalyse apmokestinimas taps pas mus mažiausias, nors mes ir dabar neblogai atrodome,“ – kalbėjo ji.
Parlamentarė piktinasi, kad 21 proc. GPM bus taikomas tik iš darbo santykių gautoms pajamoms.
„Didelė bėda, kad nepaliestos visos, pavyzdžiui, kapitalo pajamos, o tik gaunamos iš darbo santykių. 21 proc. bus apmokestinamos tik darbo santykių pajamos, o kitos – 5 ir 15 proc.“, – kalbėjo Seimo narė.
Ji taip pat mano, kad progresinių mokesčių idėja yra palaidota, nes progresyvumas „matomas tik per NPD“.
„Meistriškai (reformos kūrėjai – BNS) žiūri, nusikreipia į jautriausius visuomenės sluoksnius ir lūkesčius, ko reikia šiuo metu kaip politinei partijai iš rinkėjo“, – sako R. Budbergytė.
Be kita ko, ji apgailestauja, kad valdantieji nerodo noro sujungti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.
