Geriausia būtų, kad Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuriam buvo keliamas uždavinys sutvarkyti atominės elektrinės reikalus, susiprastų pats ir parašytų pareiškimą, teigia Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Komentuodamas žinią, kad žlugo Energetikos ministerijos organizuotas konkursas Visagino atominės elektrinės strateginiam investuotojui, A. Butkevičius sakė kažko panašaus ir tikėjęsis, nors energetikos ministras bei premjeras Andrius Kubilius esą visuomet teigė, jog reikalai klojasi puikiai.
„Susitikimuose su premjeru, kur dalyvaudavo ir ministrai, ir opozicijos atstovai, buvo sakoma, kad ministras pirmininkas labai džiaugiasi vykstančiu konkursu ir kad bus atrinktas investuotojas, pastatysiantis elektrinę pigiai ir pigiai pardavinėsiantis elektrą“, – pasakojo opozicijos vadovas.
Parlamentaras nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys sakė irgi tikėjęsis kažko panašaus. „Kai paskutinį kartą pardavinėjome „Mažeikių naftą“, viskas buvo labai vieša. Kiekvieną kartą, kai viskas labai slapta, kyla įvairių minčių ir įtarimas, kad tiesiog neturima ką pasakyti“, – sakė jis.
Anot K. Daukšio, ką nors daugiau bus galima pasakyti, kai bus atidengta paslapties skraistė ir pagaliau parodyta – kas ir ką konkrečiai siūlė, dėl ko tartasi. „Slaptumas buvo argumentuojamas tuo, kad Rusija gali sužinoti, kas pas mus dalyvauja konkurse ir sutrukdyti. Tiesa, aš asmeniškai manau, kad žvalgybą ji turi neblogą“, – sakė politikas.
Paklaustas, ar tiki, kad potencialius investuotojus atkalbėjo rusai, K. Daukšys juokavo: „Aš suprantu, kad yra galingų žmonių, kurie gali labai daug. Bet kažkaip netikiu, kad Rusija gali imti ir užčiaupti, išgąsdinti visus – nuo Amerikos iki Pietų Korėjos. Greičiausiai tiesiog niekas nenorėjo investuoti į projektą, kurio nebuvo aiškūs nei finansavimo šaltiniai, nei būsima elektros kaina. Matyt nebuvo atlikti namų darbai. Rusai pradėjo statybas anksčiau nei mes, nors turėjome ketverius metus, paskui „piariškai“ pasiskelbė baltarusiai ir susidarė tokia situacija“.
Jam pritarė A. Butkevičius, kuris sakė manąs, jog projektui įgyvendinti reikėjo tarpvyriausybinės institucijos, kur būtų įtraukti numatyti partneriai – latviai, estai ir lenkai. „Nieko panašaus nebuvo padaryta, tiesiog viskas laikoma keistoje paslaptyje – štai jums ir rezultatas. Potencialiems investuotojams tiesiog nepakako garantijų“, – sakė jis.
Siūlo nenuleisti rankų
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas, krikščionių frakcijos atstovas Rokas Žilinskas siūlo Lietuvai nenuleisti rankų iš naujos atominės elektrinės projekto pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei
R. Žilinskas apgailestauja, kad patrauklų pasiūlymą statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pateikusi Pietų Korėjos bendrovė pasitraukė iš projekto.
“Šis korėjiečių demaršas liūdnas, bet man nebuvo visiškai netikėtas. Turėjau žinių, jog kaimynė Rusija šantažu ir vilionėmis atbaidė kitus potencialius investuotojus į Lietuvos projektą. Panašu, kad taip atsitiko ir su “Kepco", - teigia parlamentaras, kuris yra ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.
Rokas Žilinskas pasakoja dar praėjusią savaitę per energetikos konferenciją Kaliningrade gavęs signalų iš Rusijos energetikos milžinės INTERRAO UES atstovų, kad korėjiečiai kalbasi su jais ir ieško “mandagaus" būdo pasitraukti iš Lietuvos.
„Atrodo, kad „Kepco" viliojamas statyti branduolinę jėgainę Baltarusijoje", - sako Atominės energetikos komisijos pirmininkas.
Baltarusija kalba apie planus statyti dviejų blokų elektrinę Astrave, Lietuvos pašonėje. Panašios jėgainės statybos, Seimo nario žiniomis, sparčiai stumiasi į priekį ir Kaliningrado srityje, Nemane.
Pirmąjį jėgainės bloką rusai žada paleisti 2016-ais, antrąjį – 2018-ais metais.
„Tačiau kaliningradiečiai neturės kur parduoti perteklinės elektros, todėl nori ja prekiauti Baltijos, Skandinavijos bei Lenkijos rinkose ir yra itin nesuinteresuoti, kad jos turėtų pakankamai savų elektros generavimo pajėgumų", - sako Rokas Žilinskas.
Vis dėlto Rokas Žilinskas siūlo Lietuvai nenuleisti rankų:
“Dar galime tiesiogiai derėtis su kitais potencialiais investuotojais, kurie, galbūt apgauti Rusijos, vėl beldžiasi į mūsų duris, iš projekto nesitraukia ir regioniniai partneriai – Estija, Latvija, Lenkija. Ir patys turime padaryti namų darbų".
Tarp tokių darbų Atominės energetikos komisijos pirmininkas mini investicinės ir branduolinės saugos reguliavimo aplinkos gerinimą, bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimą, elektros jungtis su Skandinavijos šalimis ir Lenkija. Šios jungtys ir bendra rinka, parlamentaro žodžiais, yra bene svarbiausia prielaida Lietuvoje atsirasti naujai branduolinei jėgainei.
B. Lubys kaltina Tėvynės Sąjungą kenkiant energetinei nepriklausomybei
