Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atliktas tyrimas parodė, kad net 1 iš 3 onkologinių pacientų tyrimų laukia ilgiau nei mėnesį, nors pagal įstatymą pacientas tyrimą turėtų gauti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų. Negana to, ir už jų atlikimą pacientams tenka primokėti papildomai.
POLA prezidento Šarūno Narbuto teigimu, didžiausios eilės susidaro dėl radiologinių ir genetinių tyrimų atlikimo. Jų, ilgiau nei mėnesį, laukia kas ketvirtas pacientas.
„Nors pacientas ateina su siuntimu, nesupranta, kodėl dar turi už kažką primokėti. 21 proc. pacientas iš 852 apklausoje teigė, kad atėjus į valstybinę gydymo įstaigą su siuntimu radiologiniam tyrimui, magnetiniam rezonansui ar kompiuterinei tomografijai, dar už kažką (pavyzdžiui, vienkartinę aprangą ar skaitmeninę laikmeną su tyrimo vaizdais) turėjo primokėti. Atrodo, jei jau eini į valstybinę įstaigą, primokėti neturėtum. Ligonių kasų požiūriu visa tai yra įskaičiuota į paslaugos įkainį, o, taip išeina, įstaigos požiūriu, ne, kad kažkas turėtų tai padengti. Kaip taip nutinka, kad kažkuriais atvejais vieni tyrimą sugeba gauti greičiau nei per savaitę, o kiti kažkodėl laukia daugiau nei mėnesį? Ir čia kalbama ne apie mokamas paslaugas“, – sakė Š. Narbutas.
Didžiausias radiologinių tyrimų srautas tenka Nacionaliniam vėžio institutui ir Kauno klinikoms. Iš viso 76 proc. visų magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama 6 gydymo įstaigose: Nacionaliniame vėžio institute, Kauno klinikose, Santaros klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiaulių Respublikinėje ligoninėje ir Panevėžio Respublikinėje ligoninėje.
Kalbėdamas apie kraujo tyrimus jis pabrėžė, kad nors privačiose įtaigose tyrimus darosi mažuma pacientų, 16 proc. tų, kurie ėjo į privačias, turėjo mokėti.
„Tą turėjo daryti 2 iš 5 pacientų, nors tyrimai yra kompensuojami. Taigi tokių dalykų būti neturėtų“, – kalbėjo tyrimą pristatęs POLA prezidentas.
Iš viso buvo apklausta 1200 tikslinės auditorijos atstovų.
„93 proc. atsakiusiųjų į klausimus buvo pacientai, 7 – jų artimieji, tad rezultatus surinkome tikrai objektyvius. Mano manymu, tokių apklausų tikrai nereikėtų, jei elektroninė pacientų registracija veiktų kaip reikiant“, – pridūrė Š. Narbutas.
Kalbėdamas jis pabrėžė, kad tikrai nesiekiama kaltinti įstaigų, tiesiog norima turėti galimybę diskutuoti.
„Turime tik bendrus nacionalinius duomenis, o norime pateikti atskirų įstaigų, galėti juos palyginti tarp atskirų miestų, nes pacientai renkasi, kur jam važiuoti gydytis. Pacientams valstybė garantuoja vienodą gydymą, vienodą kompensavimą, įstaigos gauna vienodą apmokėjimą, bet kažkur vieni pacientai turi primokėti, o kiti neturi. Kokia to priežastis?“ – klausė jis.
Pristatydamas tyrimą Š. Narbutas atkreipė į dar vieną opią problemą – nelogišką ir per mažą paslaugos apmokėjimą.
Gydymui – tūkstančiai, o neranda kelių šimtų stebėsenai užtikrinti?
„Jeigu onkologiniam pacientui daromas viso kūno magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, tyrimą reikia tinkamai aprašyti – ir galvą, ir krūtinės, ir pilvo, ir dubens sritis), taigi aparatas dirba keturis kartus ilgiau. Tačiau ligonių kasos sugalvojo tai apmokėti kaip vieną tyrimą. Kodėl turi būti diskriminuojami onkologiniai pacientai?
Biudžetas auga, daugiau išleidžiame ir už onkologinių pacientų gydymo kompensavimą. O dabar situacija tokia, kad vienu metu skiriame šimtus tūkstančius eurų onkologinių pacientų gydymui, turime gerus vaistus, gerą diagnostiką, labai puikią gydytojų kompetenciją, galime atlikti tyrimus, bet neužtikriname pacientų efektyvios stebėsenos. Taigi išleidžiame tūkstančius gydymui, bet negalime rasti šimto eurų, kad būtų laiku atliktas tyrimas“, – dėstė POLA atstovas.
Savo ruožtu apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavusių gydymo įstaigų vadovai stebėjosi, kad pacientai turi primokėti atliekant tyrimus.
„Priemokų už rūbus tikrai neskiriame. Taip, yra priemokos už papildomus vėžio žymenų tyrimus, tačiau jei tik to nori pacientas“, – pastebėjo laikinoji NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.
Viceministrė: trūksta vieningos sistemos
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra bendra problema – nėra aiškiai apsibrėžta, kada yra valstybinėse įstaigose yra taikomos priemokos.
„Tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, su kuriomis yra sudarytos tos pačios sutartys, turėtų būti tokios pačios taisyklės. Turime vieną įstatymą, kuris lyg ir leistų primokėti už suteiktas ypatingesnes sąlygas. Bet apie tai vyksta diskusija, ir turėtų visa bendruomenė sutarti, kada primokame, kada ne. Kai nėra aiškaus susitarimo, tada ir iškyla diskusijos, kad vienose įstaigose primokama, kitose ne, vienur daugiau, kitur – mažiau. Tai būtų diskusija bendrai apie visą sistemą, ne tik onkologinius pacientus“, – kalbėjo ji.
Viceministrės teigimu, dalis priemokų dažniausiai yra susijusios su tuo, kad pacientai pasirenka gauti paslaugą anksčiau nestovėdami eilėje.
„Jie „aplenkia“ eilę ir primoka, su kuo susijusi nemaža dalis priemokų. Aišku, kitas variantas – yra primokama už kažkokias papildomas diagnostikos priemones, kurios reikalingos tyrimo metu“, – svarstė K. Garuolienė.
Ji pridūrė, kad nors pas mus tas eilės „aplenkimas“ atrodo normalus, Skandinavijos šalyse tai yra nesuvokiama, kaip kažkuris visuomenės narys gali aplenkti kitą ir gauti paslaugą.
„Tada yra klaidingai galvojama, kad tie, kurie turi galimybę primokėti, turi didesnę teisę į geresnę sveikatą ar ilgesnę gyvenimo trukmę“, – kalbėjo viceministrė.
Valstybinė ligonių kasa: priemokų neturėtų būti
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė patvirtino, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikianti gydymo įstaiga privalo apdraustam PSD pacientui suteikti iš PSDF biudžeto lėšų apmokamą brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
„Tačiau, reikia pabrėžti, kad PSD apdraustas pacientas, turintis siuntimą planinei konsultacijai, gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos TLK dėl reikalingų paslaugų teikimo. Visada raginame pacientus rinktis tą gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė“, – aiškino specialistė.
Remdamasi 2019-ųjų rugsėjo statistika, pašnekovė teigė, kad net 95 proc. įstaigų, atliekančių kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus, ir 67 proc. įstaigų, atliekančių magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus, šias paslaugas galima gauti palaukus ne ilgiau nei mėnesį.
Kartu A. Mečėjienė patikino, kad į MRT, KT tyrimus paslaugos bazinę kainą yra įskaičiuotos visos priemonės, reikalingos šiems tyrimams atlikti.
„Už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams atliktus minėtuosius tyrimus gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taigi tyrimai atliekami nemokamai.
Pacientui taip pat verta žinoti, jei radiologiniai vaizdai būtini – tai gydytojas nurodo siuntime. Tuomet jokių papildomų priemokų iš paciento negali būti reikalaujama. Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių po kurio laiko siuntusiam MRT ar KT tyrimui gydytojui prireikia tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti tai pateikti. Gydymo įstaiga, gavusi tokį gydytojo prašymą, turi informaciją pateikti. Taigi gydytojas visais atvejais gaus paciento tyrimo aprašymą, o esant poreikiui – ir vaizdų kopiją“, – aiškino A. Mečėjienė.
Susimoka, jei pats nori
Specialistė neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigoje pacientams siūloma nusipirkti į USB atmintinę ar į kompaktinį diską įrašytus radiologinius vaizdus ar atsinešti nusipirktus vienkartinius drabužius.
Tačiau, jos teigimu, taip būna tik tuo atveju, jei pacientas pats dėl įvairiausių priežasčių pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją.
„Taip pat kartais pacientams gydymo įstaigoje pasiūloma nusipirkti vienkartinius drabužius. Jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis“, – aiškino VLK specialistė.
Ji priminė, kad kilus neaiškumų dėl paslaugų ir jų apmokėjimo, pirmiausia reikia aiškintis gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas ir jų apmokėjimą – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu gali kreiptis į TLK.
Komentuodama situaciją dėl radiologinio tyrimo apmokėjimo, A. Mečėjienė aiškino, kad jei vieno gydymo epizodo metu dėl tos pačios priežasties (indikacijos, sąlygos ir tikslo pagal nustatytą ar įtariamą diagnozę) bus atlikti keli KT ar MRT tyrimai, šių tyrimų išlaidos yra apmokamos kaip vieno tyrimo.
„Norėtume akcentuoti, kad PSDF lėšomis sveikatos priežiūros paslaugų (tarp jų ir brangiųjų tyrimų) išlaidos apmokamos pagal vidutines bazines kainas. Skaičiuojant paslaugų kainas atsižvelgiama į tai, kad tyrimai gali būti atliekami ir kelis kartus“, – sakė VLK atstovė.
