Pristatydama naujausius duomenis NVI Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė pastebėjo, kad bendrai pasaulyje 2018 metais buvo diagnozuota daugiau nei 18 milijonų vėžio atvejų.
„Tačiau, prognozuojama, 2040 m. sergamumas vėžiu išaugs net 62 proc. Planuojama, kad bus diagnozuojama 27,5 mln. naujų vėžio atvejų ir 16,4 mln. mirčių nuo šios ligos“, – kalbėjo ji.
Visgi ji pabrėžė, kad tokio pagrindinės tokio augimo priežastys – diagnostikos metodų tobulėjimas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir didėjantis gyventojų skaičius.
Dažniausios vėžio lokalizacijos pasaulyje (apie 25 proc. visų atvejų): plaučių, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos. Kaip dažniausios vėžio lokalizacijos tarp mirčių nuo vėžio pasaulyje (apie 50 proc. visų mirčių) įvardijami plaučių, kepenų, skrandžių, storosios žarnos vėžys.
Vėžys nebėra nuosprendis
Mokslininkė informavo, kad vėžių lokalizacijos mūsų šalyje pagal lytį išlieka tokios pačios.
„Vyrai dažniau serga priešinės liaukos (32 proc.) ir plaučių (13 proc.) vėžiu, tarp moterų dažnesni onkologiniai susirgimai – kiti odos navikai (19 proc.) ir krūtų vėžys (18 proc.)", – sakė I. Vincerževskienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje sergamumas vėžiu yra mažesnis nei ES vidurkis, bet mirtingumas didesnis.
„Kasmet bent vienu procentu sergamumas vėžiu auga. Tačiau turime gerą naujieną – mirtingumas nuo vėžio pradėjo mažėti. Šiandien drąsiai galima pasakyti, kad abiems lytims mirtingumas yra mažėjantis. Kasmet gyvybę išsaugome 65 žmonėms. Taigi galima pasakyti, kad gydytojai moka tvarkytis su vėžio diagnoze, taigi liga nebėra nuosprendis“, – kalbėjo ji.
Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje ir apima 20 proc. visų mirčių. Tačiau, pabrėžė specialistai, prognozuojama, kad mirtingumas nuo vėžio didės.
„Džiugina, kad pagaliau galime surinkti visus duomenis apie sergamumą ir mirtingumą onkologinėmis ligomis visose šalyje. Labai svarbu analizuoti onkologines ligas ieškant priežasčių, kodėl vienuose rajonuose dominuoja vienos lokalizacijos, kituose – kitos. Turint bendrus duomenis galima analizuoti rizikos veiksnius. Tai labai svarbu ir planuojant sveikatos išteklius. Šalis labai daug investuoja į prevencines programas, todėl labai svarbu įvertinti jų efektyvumą“, – pastebėjo VUL Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankevičius.
Pasiteiravus, kodėl taip ilgai užtrunka surinkti duomenis, NVI Vėžio registro vadovė patikino, kad tokia praktika yra normali: „Skelbti 5 metų senumo duomenis yra visame pasaulyje paplitusi praktika, kadangi taip užtikrinama, kad jie nepasikeis ir bus tikslūs.“
Vėžio registre kaupiami duomenys apie susirgusius onkologinėmis ligomis visoje Lietuvoje. Vėžio registras yra tiksliausias ir patikimiausias šaltinis apie onkologinių ligų statistiką Lietuvoje, nes kiekvienas ligos atvejis yra tikslinamas, stebimas ir peržiūrimas ne kartą, kol sukaupiama tiksliausia įmanoma informacija.
Įvardija naujus rizikos veiksnius
Naujienų portalui tv3.lt I. Vincerževskienė yra aiškinusi, kad senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei natūraliai daugėja vėžio susirgimo atvejų: „Ilgiau gyvenantis žmogus turi didesnę galimybę savo gyvenime susirgti vėžiu. Tad natūralu, kad sergamumo rodikliai labiausiai didėja vyresnių nei 60 metų vyrų ir moterų grupėse“.
Ji pridūrė, kad atsiradus naujiems efektyviems diagnostikos metodams, pradėjus vykdyti naujas valstybines profilaktinės patikros programas ar sumažinus rizikos veiksnių poveikį, dažniausiai diagnozuojamos piktybinių navikų lokalizacijos laikui bėgant keičiasi.
„Matome, kad lokalizacijos susikeičia vietomis užleisdamos vietą viena kitai. Ilgą laiką vyrų dažniausiu onkologiniu susirgimu buvo plaučių vėžys, tačiau praėjus vykdyti prostatos vėžio prevencijos programą, šios ligos susikeitė vietomis ir jau kuris laikas priešinės liaukos vėžys yra dažniausias susirgimas vyrams. Taip pat stebimas rūkymo paplitimo sumažėjimas irgi galėjo turėti įtakos plaučių vėžio sergamumo sumažėjimui Lietuvoje“, – sakė I. Vincerževskienė.
Kartui pašnekovė atkreipė dėmesį, kad vėžio rizikos veiksnių ir kancerogeninių medžiagų sąrašas yra nuolatos pildomas ir peržiūrimas.
„Atsiradus naujiems pagrįstiems įrodymams, kad kažkokia medžiaga gali sąlygoti vėžio išsivystymą, Tarptautinis vėžio tyrimų institutas Lione, Prancūzijoje, papildo kancerogeninių medžiagų sąrašą. Šiame sąraše yra ne tik medžiagos, kurių kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas, bet ir greičiausiai kancerogeniškos žmogui medžiagos, taip pat – galimai kancerogeniškos medžiagos. Tad mokslui žengiant į priekį, atsirandant vis daugiau moksliniais tyrimai pagrįstų įrodymų, nauji rizikos veiksniai yra identifikuojami ir stengiamasi mažinti jų poveikį žmonėms“, – kalbėjo ji.
Kaip pavyzdį ji pateikė raudonos mėsos poveikį.
„Kiaulienos, jautienos ir kitos raudonos mėsos vartojimas maistui prieš ketverius metus buvo priskirtas 2A kancerogenų grupei, kaip galimai kancerogenišką poveikį žmogui turintis rizikos veiksnys. O apdorota ir ilgalaikiam saugojimui paruošta raudona mėsa (sūdyta, rūkyta, konservuota) priskirta 1 kancerogenų grupei. Taigi yra moksliniais tyrimais pagrįstas ryšys tarp apdorotos raudonos mėsos vartojimo maistui ir tam tikrų lokalizacijų vėžio rizikos padidėjimo“, – sakė vėžio registro vedėja.
Anot jos, nors kiekvienas ligos atvejis yra unikalus, žiūrint į kaimynines, kitas vakarų Europos šalis, pateiktų sergamumo duomenų tendencijos turėtų išlikti panašios.
