„Mes diskutuojame apie mokslo pažangą, apie inovatyvius vaistus, progresuojantį gydymą, tačiau empatija žmogui, dažnu atveju, dar svetima lietuviui, nors jau XXI a. išdrįsti pasakyti, kad esi onkologinis pacientas gali tik toje aplinkoje, kur esi tikras, jog nepatirsi stigmatizacijos, pašaipų ir diskriminacijos. O to pasitaiko net tarp draugų ar artimųjų“, – sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Anot jo, tai tik patvirtina tam tikras reakcijas į šią savaitę gydymo procese buvusio Saulius Skvernelis nepasirodymą darbe.
„Visuomenėje kilo toks ažiotažas, tarsi ne dėl ligos, o apskritai niekam nepranešęs jis būtų neatvykęs į darbą. Reakcijos peraugo į viešus pasvarstymus apie tai, ar tokios būklės jis yra tinkamas eiti savo pareigas, virtę patyčiomis komentaruose po straipsniais. Kai tos pačios dienos vakarą premjeras pasidalino atviru ir situaciją paaiškinančiu postu savo Facebook paskyroje, diskusija lyg ir nutilo, tačiau parodė tikrą mūsų visuomenės veidą“, - pažymi POLA.
Dar šių metų pradžioje atlikta POLA apklausa atskleidė, kad didžioji dalis iš tūkstančio apklaustų pacientų jaučiasi diskriminuojami.
„Nors ir atrodo, kad vėžys jau nebėra stigma, nebėra gėda pasakyti, kad sergi, tačiau didžioji dalis apklausoje pasakė, kad mano artimieji žino, aš nebijau jiems pasakyti, bet nenoriu, kad žinotų darbo aplinka. Visą tai tik pasitvirtino ir šią savaitę, kai kurių politikų ar apžvalgininkų išreikšta diskriminacija vieno aukščiausių šalies vadovų atžvilgiu“, – pažymi Š. Narbutas.
POLA pažymi, kad onkologinius pacientus nepatikliai vertina darbdaviai, nepriimdami į darbą ar užkirsdami jiems kelią siekti karjeros. Šiuo metu tik vienetams darbdaviai sukuria sąlygas dirbti iš namų ar lanksčiu darbo grafiku. Yra nemažai istorijų, kuomet susirgę žmonės buvo atleisti, tačiau apie tai viešai kalbėti ar kovoti dėl savo teisių nedrįsta.
Į onkologinius pacientus neigiamai žiūri bankai, baimindamiesi, kad klientas mirs anksčiau, negu spės grąžinti paskolą. Tuo tarpu draudikai, skatindami jauno amžiaus pacientus drausti savo vaikus, nesibodi naudoti argumentų, kad „vistiek trisdešimt metų juk negyvensi“.
„Dažniausiai pasitaikančios diskriminacijos formos yra trys: diskriminacijos darbe, šeimos sukūrimo ir draudimo kompanijų. Tačiau yra ir kur kas smulkesnių klausimų, kuriuos būtina spręsti, pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės onkologine liga sergantiems žmonėms neduoda vienkartinės socialinės išmokos arba sudaro kliūčių ją gauti. Šiuo metu galiojančiais teisės aktais uždrausta diskriminuoti dėl negalios, tačiau žiniasklaidoje pranešimus apie diskriminuojamų onkologinių pacientų istorijas matome kiekvieną mėnesį“, – sako Š.Narbutas.
POLA primena, kad šalyje sergančiųjų onkologinėmis ligomis yra 100.000, tuo tarpu su diskriminacija gali susidurti net susiduria trys ketvirtadaliai.
„Deja, bet galiu tik apgailestauti, kad net ir atitinkamą svorį visuomenėje turintys apžvalgininkai, neįvertina galimos žalos visai mūsų bendruomenei, savo politiniais vertinimais, išeinančiais iš bet kokių padorumo ribų“, – pabrėžia Š. Narbutas.
Siekiant keisti situaciją, POLA inicijuos teisinės bazės pakeitimus, siūlant į Darbo kodekso 26 straipsnį įtraukti diskriminacijos uždraudimą, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę, užtikrinant apsaugą ne tik dėl negalios, bet ir kitos sveikatos būklės, bei siūlys į Lygių galimybių įstatymo pakeitimus įtraukti nuostatas, užtikrinančias, kad per „susietąją diskriminaciją“ būtų apsaugoti pacientų artimieji. Šiais klausimais bus inicijuojama vieša diskusija.
POLA buvo įkurta 2009 m., pagrindiniai asociacijos tikslas yra užtikrinti, kad onkologinėmis ligomis sergantys pacientai gautų efektyvesnį gydymą, psichologinę, emocinę ir socialinę paramą, o taip pat ir visą jiems reikalingą informaciją. Šiuo metu asociacija vienija 13 tūkst. onkologinių pacientų.
