Europarlamentarė Ona Juknevičienė apgailestauja, kad Lietuvos visuomenė dar nesubrendo tikrai demokratijai, todėl teisę išrinkti savo atstovus į Europos Parlamentą perleido saujelei aktyviausiųjų.
Po mėnesio kadenciją Europos Parlamente (EP) baigsianti O.Juknevičienė tikina, kad ir vienas aktyvus politikas Briuselyje gali atnešti naudos Lietuvai. Tačiau, jos manymu, pasigirstančios viltingos kalbos, kad mūsų šalis šį kartą galėtų turėti savo atstovą tarp EP vadovų (tokia galimybė prognozuojama antrą kartą išrinktam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) įkūrėjui Vytautui Landsbergiui) - nerealios.
"Tokią poziciją EP lemia ne demokratiški rinkimai, bet didžiųjų valstybių susitarimas", - Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" sakė O.Juknevičienė.
Apsisprendimas liūdina
- Lietuva 12 narių į EP renka pagal partijų sąrašus. Ar piliečiai neįgytų didesnio postūmio balsuoti, jei savo atstovus galėtų pasirinkti iš skirtingų sąrašų?
- Kalbama, kad kada nors atsiras bendras Europos sąrašas. Tai būtų logiškiausia, nes renkami atstovai į Europos instituciją, turinčią atstovauti Europos piliečių interesams. Tačiau kol kas to nėra.
Kalbant apie Lietuvą, mums tikrai yra prabanga turėti pasklidusius europarlamentarus, ypač EP politinėse grupėse, nes taip negali tikėtis rimtos pozicijos. Jėga tampi, jei tavo nacionalinė grupė yra gausi. O atėjęs vienas ar keliese į didžiulę grupę, joje tiesiog prapuoli.
Be to, negali važiuoti į EP atstovauti vienai ar kitai partijai ir ginti jos ideologiją. Europarlamentarus renka visi Lietuvos žmonės, tad jie turėtų atstovauti Lietuvos nacionaliniams - tai yra, žmonių - interesams.
- Šiuose EP rinkimuose 4 vietas iš 12 gavusi TS-LKD džiaugiasi, kad piliečiai taip dar kartą parodė pasitikėjimą. Ar rezultatai tai rodo?
- Norėčiau pastebėti mane pačią liūdinantį dalyką ir pažiūrėti į skaičius kitaip. 80 proc. Lietuvos rinkėjų apsisprendė, kad jų nuomonę rinkimuose išreikštų 20 proc. balsavusių žmonių. Kitaip sakant, mažuma nusprendė už visus Lietuvos žmones, kas bus išrinkti. Liūdna, kad iki tikros demokratijos, kada visuomenė aktyviai dalyvauja ir pasirenka, mes dar neužaugome.
Nauji vėjai
- Kiek netikėtas buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos( LLRA) pasirodymas. Ar tai nėra Lietuvos problema, kai nacionalinius interesus deklaruojanti grupė aplenkia tradicines partijas?
- Lietuvos lenkai labai aiškiai pasisako, kad yra diskriminuojami vienu ar kitu aspektu, kad jie nesutinka su draudimu rašyti jų pavardes originalo kalba, ir panašiai. Sakyčiau, jie turi tam tikrą priežastį ginti nacionalinius interesus, kaip ir kitos tautinės mažumos kitose valstybėse. Turėtume būti tolerantiškais ir suprasti jų nerimą ar pageidavimus. Manau, lenkams ypač pasisekė ir todėl, kad didesnį įdirbį jie padarė ir dalyvaudami Lietuvos prezidento rinkimuose.
- Per šiuos EP rinkimus sulaužyta viena lietuviškų rinkimų tradicija: politikos naujokė Tautos prisikėlimo partija (TPP), vedama Seimo pirmininko Arūno Valinsko, ne tik nelaimėjo nė vieno mandato, bet liko antra nuo galo?
- Pasiteisino labai taiklus posakis: politikas gali susigadinti reputaciją per vieną sekundę, bet ją atkurti sunku ir per visą gyvenimą. Kitaip tariant, TPP ir jos lyderis padarė labai akivaizdžių klaidų, už kurias žmonės neatleido.
- Šiuose rinkimuose dalyvavo net keturi politinių partijų lyderiai. Du iš jų - "Tvarkos ir teisingumo" (TT) lyderis Rolandas Paksas bei Darbo partijos (DP) vadovas Viktoras Uspaskichas - išvažiuos į EP. Ar tai deramas sprendimas?
- Nespręsiu, teisingai ar ne jie elgiasi, bet tai yra ženklas, kad šių partijų lyderiai pasiduoda. Tikrai nemanau, kad galima efektyviai valdyti partiją, atsakingai dirbant EP. Vadinasi, partija paliekama likimo valiai. Arba atsiranda kiti lyderiai.
Vis dėlto nematau naujų lyderių nei TT, nei DP, todėl dabartinių vadovų žingsnis atrodo neatsakingas. Net manyčiau, kad jie nesugeba įžvelgti tolesnės perspektyvos, jei dar nori išlikti Lietuvos politinėje arenoje.
Nežino, ką veiks
- Ar, dalyvaudama šioje rinkimų kampanijoje, pastebėjote Lietuvos partijų nuostatas, dėl ko jie apskritai siekė mandatų EP?
- Ne. Dar daugiau: dauguma partijų atstovų, kalbėjusių viešai, patys nesuprato, ką reikėtų EP daryti. Kai socialdemokratų atstovė Vilija Blinkevičiūtė debatuose sako, jog dirbdama EP siektų, kad Lietuvoje atsirastų daugiau vaikų darželių, kad šeima būtų laikomos neištekėjusios vaikus auginančios mamos, - tai yra, dovanokite, visiška nesąmonė. Tai ji turėjo daryti, dirbdama socialinės apsaugos ir darbo ministre. EP šių dalykų nereglamentuoja.
Galima sakyti, kad Lietuvos politikai, viena vertus, nesuprato, ką turės daryti EP, kita vertus - galbūt nusileido iki rinkėjų lygio, pataikaudami ir kalbėdami dalykus, kurie žmogui aktualūs, bet neįvykdomi.
- Susidarė įspūdis, kad politikai ne tik pataikavo, bet ir tyčiojosi iš rinkėjų. Tarkime, vienas kandidatas, paklaustas, ką veiks EP, sakė, kad sieks išmokyti vakariečius sveikintis lietuviškai ir žaisti lietuviškais šachmatais.
- Labai gailėčiau rinkėjų, kurie balsavo už tokį žmogų. EP politikai pirmiausia turėtų rengti Europos įstatymus. Tai - pagrindinė funkcija ir, beje, dėl galimybės rengti tokius dokumentus vyksta didžiulė konkurencija. Ne kiekvienas, net, ko gero, mažuma Lietuvos europarlamentarų rengė teisės aktus. Pirmiausia - dėl to, kad juos rengia žmonės, įgiję pasitikėjimą, antra - mokantys kalbų, nes lietuviški vertimai atkeliauja tik po dviejų mėnesių.
- Nemaža dalis kandidatavusių politikų tikino ketinantys EP atstovauti Lietuvai. Ar jie iš tiesų gali apginti mūsų interesus?
- Tikrai gali. Kai girdžiu kalbant, kad 12 atstovų - labai mažai, atsakau, kad ir vienas žmogus, teisingas, turintis gabumų ir reikiamą kvalifikaciją, gali padaryti labai daug.
Be to, manyti, kad Lietuvai EP dirbs tik 12 mūsų krašto europarlamentarų - neprotinga. Bet kurioje organizacijoje, į kurią ateinate, dirbate su visu kolektyvu, tad ir EP reikia bendradarbiauti su anglais, vokiečiais, prancūzais, ir ne tik iš savo politinės frakcijos. Reikia surasti tuos žmones, kurie parems tavo nuomonę, kai rengsi vieną ar kitą dokumentą.
Kai rengiau reglamentą dėl Globalizacijos fondo, tarkime, Vokietija labai priešinosi, mat ši šalis moka daugiausiai, o naudos gaus valstybės, nemokančios į bendrą biudžetą. Tačiau tada deriesi - ir išsideri. Galų gale tas siūlymas buvo priimtas.
Rezultatai - įmanomi
- Iš 13 dabartinių europarlamentarų jūs, V.Landsbergis, dar keli politikai aktyviai kovojote prieš "Leo LT" steigimą visiems žinomomis aplinkybėmis. Kitų balsų nebuvo girdėti?
- Sakyčiau, aš ne tiek kalbėjau, kiek dariau. Labai džiaugiuosi, kad pasiekiau rezultatą. Praėjusios savaitės Europos Komisijos (EK) kreipimasis į Lietuvos Vyriausybę aiškiai parodė, kad valdantieji turės priimti sprendimą išformuoti "Leo LT" arba gaus mokėti baudas.
V.Landsbergis, kas man patiko, labai aiškiai išsakė poziciją savo partijoje. Tuo metu kitas europarlamentaras - Šarūnas Birutis, galėjo padaryti daugiau, kad DP neparemtų "Leo LT" kūrimo.
- Per šiuos rinkimus TT vadovas R.Paksas žadėjo: sieksiu, kad būtų pratęstas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbas. Ar tai realu?
- Tikrai nerealu. Tokios kalbos - labiau bandymas pataikauti rinkėjams. Nerealu todėl, kad 2009-ieji jau perkopė į antrąją pusę, o susiderėti su kitomis 26 ES valstybėmis reikia ne vienų metų.
Tuo metu, kai premjeras Gediminas Kirkilas dėl IAE pratęsimo derėtis išsiuntė Aleksandrą Abišalą, jau buvo vėlu. Kai dar 2006 metais buvo kreiptasi ir į premjerą Algirdą Brazauską, ir į prezidentą Valdą Adamkų, prašant mūsų interesus ginti ir EK, ir Europos Taryboje, nes yra galimybė svarstyti protokolą prie sutarties, kuriame sakoma, kad ypatingomis sąlygomis sutartį galima peržiūrėti, - mūsų valdžios vyrai kalbėjo, kad sutarties pažeisti negalime. Po to pozicija pasikeitė, bet tai jau buvo daugiau šou, o ne realūs veiksmai.
- Ar pasitikėjimo EP darbu nepakerta ir mūsų valdžia: EP parengė bendrą visoms bendrijos narėms antikrizinį planą, tačiau Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad mūsų situacija - kitokia?
- Pats pasakymas, kad mes - kitokie, yra teisingas. Neseniai EK pateikė ataskaitą, kurioje pasakyta, kad nuosmukį Lietuvoje nulėmė ne pasaulinė krizė, tai - buvusios G.Kirkilo Vyriausybės 2007-2008 metais vykusio neefektyvaus lėšų iššvaistymo pasekmė.
Kalbant apie krizės įveikimą, manau, išeitys yra bendros, ir mes turėjome pasinaudoti lygiai ta pačia praktika ir būdais, kaip kitos ES valstybės. Jei kalbame apie ekonomikos vystymąsi ir neleidžiame augti arba bent išlikti verslams, akivaizdu, kad pajamų į biudžetą negausime.
Teks dar palaukti
- Politikai prakalbo apie tai, kad antrai kadencijai išrinktas V.Landsbergis gali pretenduoti į EP vadovus. Ar Lietuva gali to laukti?
- Labai gerbiu profesorių V.Landsbergį, bet nemanau, kad jis turėtų kokių nors šansų. Tai yra didžiųjų valstybių susitarimas. Mes savo kadencijoje kėlėme labai garsų Lenkijos politiką Bronislawą Geremeką (vienas iš "Solidarumo" lyderių - red.), bet jis irgi nebuvo išrinktas.
Jurga TVASKIENĖ
