Žmogaus teises mindančios Kinijos sostinėje šiandien turėtų įsižiebti Pekino olimpiados ugnis. Tą akimirką virpės tūkstančiai širdžių - atletų, pasirengusių pasiekti svarbiausią gyvenimo tikslą, jų trenerių, sporto funkcionierių, drebančių dėl medalių statistikos, gerbėjų, Tibeto rėmėjų ir kinų saugumiečių.
Antikinės Graikijos laikais per olimpiadas ginklai būdavo atidedami į šalį. XXI a. jų arsenalas kaupiamas su spartietišku užsidegimu. Kad visiems būtų saugiau. Kad ginklų ir šnipinėjimo aparatūros pardavėjai skaičiuotų milijardinius pelnus. Kad nepatenkinti valdžia dar labiau jos bijotų arba nekęstų.
Pekino žaidynės tampa labiausiai politizuotomis po Maskvos ir Los Andželo olimpiadų, įsuktų į šaltojo karo ideologines batalijas. Nuo šio pavasario, kai kinų kareivos žudė žmones Tibete, o prieš olimpiadą dar smarkiau smaugia savo piliečius, nepatenkintus valdžios darbo metodais, viso pasaulio galingieji svarstė: ką daryti su žaidynėmis?
Vykti ar nevykti - hamletiško skonio klausimas vangiai sukosi ir Lietuvos lyderių galvose. Po sunkios kelionės kitame pasaulio krašte grįžęs prezidentas Valdas Adamkus rado diplomatinį sprendimą – rudenį jis ir taip vyks į Kiniją, tad olimpiados kovų liks stebėti per televizorių.
Nors ir būdamas tik tretysis asmuo valstybėje premjeras Gediminas Kirkilas nė nemirktelėjo: neapsilankyti Pekine prieš savo karjeros pabaigą ir dar už valdiškus pinigus būtų žiaurus nusikaltimas sau. Gilėjančios Lietuvos ekonomikos krizės akivaizdoje, prasidėjus ūkininkų neramumams, Vyriausybės vadovas metė postą ir išsirengė į brangiausius šalies kurortus - Nidą bei Druskininkus.
Vėliau olimpinės dvasios pakylėtas G.Kirkilas leisis į tokią pat brangią kelionę. Kad valstybės kišenei kainuotų dar brangiau, premjeras į olimpiadą nutarė vežtis ir būrį valdininkų. Ar gali apskrudusi rudašonė Pekino antis būti skanesnė, kai ja mėgaujiesi su galvomis visada linksinčiais klerkais ir dar pačioje Kinijos sostinėje?
O tuo metu, kai dėl šunų išmatų dvoko po keturkojų parodos savo stadione negalėjo treniruotis olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, Pekine vietos restoranuose valdiškus dienpinigius jau kelintą dieną sėkmingai investavo 40-ies mūsų funkcionierių armija. Rengiamas ir dar vienas – 37 valdininkų desantas, Pekine nusileisiantis jau kitą savaitę.
77 funkcionieriai ir 71 sportininkas. Tik tokia turtinga Lietuva gali sau leisti prabangą į Kiniją siųsti įspūdingą valdininkų armiją. Tik ar nors vienas vadinamasis sporto funkcionierius pasiėmė Trispalvę, o jų vadas Artūras Poviliūnas už Lietuvos krepšininkus arenose rėks iki užkimimo, garsiau ir nuoširdžiau negu už savo pinigus nukeliavęs Tomas Balaišis-Sėkla?
