Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės nariai skirtingai vertina šalies vadovo Valdo Adamkaus sprendimą nevykti į Pekino olimpiadą. Petrui Gražuliui sveikinant tokį prezidento žingsnį, Vytautas Čepas teigia, kad sprendimas yra neteisingas.
Prezidentas Valdas Adamkus šiandien pareiškė nevažiuosiantis į Olimpiadą Pekine. Nors oficialios tokio sprendimo priežastys kol kas nepranešamos, šalies vadovo apsisprendimui įtakos galėjo turėti ir Tibeto aktyvistų Lietuvoje raginimai atsižvelgti į itin blogą tibetiečių padėtį Kinijoje ir boikotuoti žaidynes.
Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės narys, frakcijos „Tvarka ir Teisingumas“ narys Petras Gražulis džiaugėsi tokiu prezidento sprendimu. Jau anksčiau jis yra raginęs boikotuoti Pekino olimpiadą.
Tačiau kitas Tibeto rėmimo grupės narys, socialdemokratas Vytautas Čepas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad sportas negali būti tapatinamas su politika, o Lietuvai reikia liautis šokinėjus didžiosioms valstybėms į akis.
„Manau, kad turėtų prezidentas važiuoti – visgi pasaulis keičiasi. Kuo daugiau demokratinių valstybių prezidentų suvažiuos, tuo, matyt, ir demokratinei Kinijai bus geriau, ir Kinijos žmonėms“, - apeliuodamas į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje kalbėjo V. Čepas.
P. Gražulis tuo tarpu tvirtino tikįs, kad prie mūsų prezidento prisijungs ir kitų šalių vadovai, todėl protesto forma yra pasirinkta teisingai. „Mūsų prezidentą dažnai pastebi kitų šalių ne tik vadovai, bet ir piliečiai“, - pridūrė Seimo narys.
Dar kartą apie sportą ir politiką
Nors šalies vadovas dar neatskleidė priežasčių, kurios paskatino jį atsisakyti kelionės į Pekiną, P. Gražulio nuomone, tai protestas prieš Kinijos žmogaus teisių pažeidimus Tibeto regione.
„Aš manau, kad tie motyvai susiję su žmogaus teisių pažeidinėjimu Tibete. Aš nemanau, kad kitokie gali būti motyvai“, - dėstė savo nuomonę parlamentaras.
Kalbėdamas apie kritiką, kad nereikia painioti sporto ir politikos, P. Gražulis nesutiko, kad šiuo atveju tai gali būti taikoma.
„Visi sportininkai kalba, tai nėra politinis renginys – tai yra sportinis renginys. Jei tai nėra politinis, todėl, aš manau, valstybės vadovai neturėtų dalyvauti. Prezidento dalyvavimas suteiktų politinį atspalvį tam renginiui“, - sakė jis portalui.
Priešingai, V. Čepo teigimu, sportas ir politika šiose žaidynėse susipynė dar tada, kai buvo nuspręsta Olimpiadą rengti Pekine. Tuomet buvo argumentuojama, kad tokios garbės suteikimas Kinijai padės pagerinti žmogaus teisių ir laisvių padėtį šalyje.
Žmogaus teisių padėtis šalyje ir toliau blogėja
Tačiau pats V. Čepas pripažįsta, kad „tik didžiausi naivuoliai, matyt, galėjo tikėtis, kad tokioje valstybėje per dešimt metų galėjo kas nors pasikeisti, pagerėti. Ypač demokratijos srityje, kur procesai vyksta dešimtmečiais ar šimtmečiais“.
Apie tai, kad Kinija nesilaiko pažadų apie žmogaus teisių padėties gerinimą, šiandien pranešė ir BBC. Pasak „Amnesty International“ vadovybės, būtent dėl Pekine vyksiančių Olimpinių žaidynių žmogaus teisių būklė šioje šalyje tik suprastėjo, o ne pagerėjo, kaip kad buvo tikimasi.
Tą rodo faktas, kad tiek Kinijos aktyvistai, kovojantys už žmogaus teises, tiek žodžio laisvės reikalaujantys žurnalistai yra malšinami ir savavališkai įkalinami.
Tiesa, Kinija yra žadėjusi, jog kaip tik dėl Olimpinių žaidynių pačios esmės bus paisoma žmogaus teisių, užtikrinama laisva žiniasklaida, geresnė sveikatos ir švietimo priežiūra, tačiau „Amnesty International“ sako, jog padėtis šalyje yra netgi priešinga.
Vien dėl Olimpinių žaidynių ne kartą Kinijos aktyvistai buvo įkalinti, žurnalistai sulaikyti, o internetinės svetainės – užblokuotos. Be to, padaugėjo smurto prieš kalinius.
„Dėl tokios padėties Kinijoje pasaulio lyderiai yra raginami pasisakyti prieš smurtą valstybėje, kurioje už 10 dienų prasidės Olimpinės žaidynės“, – praneša BBC.
Nors Kinijos valdžia internetu platinamą turinį ir taip filtruoja įvairiomis technologijomis, vis dėlto buvo spėjama, kad šalies valdžia griebsis didesnės internetinės cenzūros. Kontroliuoti internetu sklindančią informaciją greitu laiku bus tas pats, kas kovoti su vėjo malūnais, Kinija neketina pasiduoti – šalis į informacinės cenzūros sektorių yra įtraukusi labai daug IT specialistų.
Kinijos technologijų ministras Wanas Gangas yra sakęs, kad Olimpinių žaidynių metu galimybės naudotis internetu bus maksimalios, tačiau neužtikrino, kad cenzūros bus atsisakyta, esą tik taip bus galima apsaugoti šalies jaunimą nuo žalingos jiems informacijos.
Nevykstama dėl nepilnavertiškumo komplekso
Toliau kalbėdamas apie šalies vadovo nevykimą į Pekiną V. Čepas svarstė, kodėl Lietuva neretai pasirenka būtent tokį kelią išreikšti protestui.
„Tai į Rusiją mes nevažiuojam protestuodami, kai latvis nuvažiavo, tai prieš Kiniją – prieš pačias galingiausias valstybes. Čia kažkokia tendencija...“, - samprotavo V. Čepas.
„Ar čia ne koks keistas nepilnavertiškumo kompleksas pasirodyti šokant kaip varlei prieš debesį?“, - svarstė socialdemokratas.
Sprendimas per vėlyvas?
V. Čepas sakė, kad Lietuva yra pernelyg maža šalis, kad jos prezidento neatvykimas į Pekino olimpines žaidynes būtų pastebėtas. „Jei nevažiuoja prezidentas, tai kodėl jis leidžia sportininkus? Tai tada nevažiuojam nė vienas... bet tai yra nesąmonė“, - kalbėjo jis portalui „Balsas.lt“.
V. Čepo nuomone, prieš darant tokius sprendimus dėl žaidynių reikia atsižvelgti ir į sportininkus, kuriems dažnai tai yra vienintelė olimpiada gyvenime.
„Sporto negalima tapatinti su politika. Juo labiau, kad sportininkams, ypač sulaukusiems brandesnio amžiaus, dažnai yra paskutinis šansas pasirodyti tokio lygio varžybose“, - sakė V. Čepas.
Prezidento sprendimą socialdemokratas vadino pavėluotu, kuris neturės įtakos žmogaus teisių ir laisvių padėčiai Kinijoje. „Boikotuoti ar kitaip reikšti protestus yra pavėluota. Šaukštai po pietų“, - tvirtino V. Čepas.
Tačiau ar galima sakyti „šaukštai po pietų“, kai kalbama apie protestą prieš agresoriaus veiksmus okupuotoje teritorijoje? Pavyzdžių apie tai, koks svarbus okupuotai valstybei yra kitų šalių palaikymas ir dėmesys, Lietuvai toli ieškoti nereikia.
Plakatai, pasaulyje raginantys per Olimpiadą neužmiršti Tibeto problemos:
("FreeTibet.org" nuotr.)
("RSF.org" nuotr.)
("FriendsOfTibet.org" nuotr.)
