„Tą ką matom dabar, tai neatrodo, kad pavyktų. Atrodo, kad reikia ir papildomų resursų tiek finansinių, tiek fizinių resursų, kad čia būtų viskas sutvarkyta, įrengta“, – BNS sakė valdančiųjų socialdemokratų atstovas, trečiadienį apsilankęs Rūdninkų poligono teritorijoje Šalčininkų rajone.
Vokietija brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Ją sudarys apie 5 tūkst. karių.
Vokietija yra sakiusi, kad brigados perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Apie 20 proc. brigados karių tarnaus Rukloje, likusi dalis – Rūdninkuose.
„Mes matome kai kuriuos kelius, kai kuriuos elementus tvarkomus, bet čia, turbūt, ir gyvenamųjų patalpų reikės vokiečių brigados kariams, kur dar nieko nesimato, o jau laiko liko tiktai dveji metai“, – kalbėjo J. Olekas.
Vyriausybė trečiadienį leido Rūdninkų karinį miestelį vystyti pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.
„Nauja ministerijos vadovybė galės pradėti kvietimą (...) statybos įmonių, kad jos galėtų teikti siūlymus, įvyktų neskelbtinos derybos ir nuo vadybinių gebėjimų, kaip tą bus galima greitai padaryt, bus galima eiti į kontraktą, projektavimą ir statybos darbus“, – BNS sakė kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, karinio miestelio statybos darbai kainuos 900–950 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o iš viso valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui galėtų siekti iki 1,83 mlrd. eurų su PVM.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, (KAM), projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą, statybas, bet ir statinių priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui bei finansavimo išlaidas – palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams.
„Kaina galutinė priklausys, kai susiderėsime su vystytojais, bet dabar nubrėžėme tam tikras žirkles, orientacinę kainą, kuri būtų mums kaip orientyras, vystant šitą antrą etapą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Ketvirtadienį turinčios prisiekti Vyriausybės programoje žadama užtikrinti nuolatinį Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje 2027 metais.
„Reikės kalbėti su kariuomene, su Krašto apsaugos ministerija, kaip jie tuos resursus paskirstys, nes vokiečių brigados priėmimas šiandien yra mūsų pagrindinis prioritetas“, – sakė J. Olekas.
„Mes turime sudaryti visas sąlygas, mes spaudėme patys vokiečius, kad jie ateitų kuo greičiau, jie tą sprendimą padarė, tai dabar jau mūsų garbės laikas sutvarkyti visą, kad jie galėtų laiku atvykti“, – pridūrė jis.
Karinis miestelis Rūdninkų poligone bus vystomas etapais: pirmasis etapas – rangos būdu (rangovas – „Eikos statyba“), antrasis – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
Antrasis etapas apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300 tūkst. kvadratinių metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.
Anot L. Kasčiūno, dėl antrojo etapo įgyvendinimo KAM konsultuojasi su aštuoniomis įmonėmis.
KAM teigimu, Rūdninkų karinio miestelio vystymui planuojamas maksimalus viešosios ir privačios partnerystės sutarties terminas – 15 metų.
Planuojama, kad visas Rūdninkų karinis miestelis bus dešimt kartų didesnis už šiemet atidarytą Rokantiškių karinį miestelį Vilniaus rajone.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
