Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji teigė, kad ekstremali situacija skelbiama ne dėl išaugusios grėsmės, o tam, kad būtų galima greičiau priimti sprendimus dėl logistikos, finansavimo ir t. t.
„Nėra tokia situacija, kad yra tokie didžiuliai iššūkiai, kurių nesuvaldom, bet labai svarbu turėti tokią teisinę sistemą ir instrumentus, techninius ir logistinius įrankius, kad galėtumėm greitai ir operatyviai priimti sprendimus pagal kylančius iššūkius“, – per Vyriausybės posėdį sakė A. Bilotaitė.
Premjerė Ingrida Šimonytė irgi siūlė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (VESK) pasiūlius dėl migrantų iš Baltarusijos antplūdžio paskelbti ekstremaliąją situaciją šio sprendimo nedramatizuoti.
„Tai bus ta ekstremali padėtis, nereikėtų dramatizuoti to paskelbimo, nes ekstremali padėtis reikalinga dėl tam tikrų logistinių dalykų, kad galėtume pasitelkti savivaldos pagalbą“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.
„Vienas iš didesnių iššūkių yra dėl pandeminės situacijos, kad atvykstančius žmones reikia karantinuoti ir tai reiškia, kad pajėgumų ar išteklių fizinių reikia daugiau, nei reikėtų, jei situacija būtų kitokia“, – pabrėžė ji.
Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją penktadienį pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai. Tam pritarė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.
Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų įtraukti į sienos kontrolę papildomas pajėgas, paprasčiau vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei įpareigoti savivaldybes skirti patalpas migrantų apgyvendinimui.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 822 neteisėti migrantai – dešimt kartų daugiau nei per visus 2020-uosius.
