Klausimas, kiek iš tikro yra likę taksi didžiuosiuose miestuose kilo po to, kai portalo tv3.lt žurnalistas sostinėje pasinaudojo pavėžėjų paslaugomis.
Žurnalistą vežęs vairuotojas prisipažino, kad pats anksčiau dirbo taksistu, priešinosi pavėžėjų verslo plėtrai, tačiau dabar pats perėjo į šį keleivių vežimo verslą.
„Visi [taksistai] po truputį pereina pas pavėžėjus. Kaune iš viso liko tik du taksistai su „geltonais numeriais“, – tikino pavėžėjas.
„Geltonų numerių“ nebėra
Nuo 2018 m. balandžio 1 d. „Regitra“ pakeitė automobilių numerio ženklų sudarymo tvarką. Prieš daugiau nei metus taksi automobiliai nebeženklinami geltonai, o baltai su „T“ raide pradžioje.
Pagal Licencijų informacinę sistemą, licenciją vežti keleivius lengvuoju taksi automobiliu Kauno miesto savivaldybėje turi 390 asmenys. Kiek tokių licencijų yra, pavyzdžiui, Vilniuje ar Klaipėdoje, sistema nepateikia, nes tokių žmonių yra per daug nei sistema gali apdoroti.
Pati Kauno miesto savivaldybė tiksliai nežino, kiek miesto gatvėse darbuojasi taksistų.
„Informacijos, kiek iš tikrųjų dirba – neturime“, – portalui tv3.lt sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis.
Kiti didmiesčiai lenkia Kauną
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Ibianskaitė portalui tv3.lt teigė, kad sostinėje šiuo metu yra apie 3754 galiojantys leidimai vežti keleivius lengvaisiais taksi automobiliais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
„Bet šis skaičius gali neatspindėti realiai eisme dalyvaujančių taksi automobilių“, – pažymėjo D. Ibianskaitė.
Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyr. specialistė Milda Milbutaitė teigė, kad savivaldybės registre yra registruota virš 2000 taksi veiklą vykdančių asmenų.
„Bet šie duomenys yra „popieriniai“¸ – pripažino M. Milbutaitė.
Anot jos, taksi veiklą nebevykdantys asmenys pagal teisės aktus turi pateikti prašymą panaikinti leidimą veiklai vykdyti, bet dauguma tų įsipareigojimų nevykdo.
„Pagal mūsų registro duomenų kaitą manome, kad taksi veiklą Klaipėdos mieste vykdo apie 400 taksi vienetų. Dauguma taksi veiklą vykdžiusių asmenų pereina į veiklą už atlygį lengvaisiais automobiliais“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė.
Yra daugiau nei du
Valstybės įmonės „Regitra“ Komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė portalui tv3.lt teigė, kad šių metų spalio 31 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje yra registruota beveik 2,1 tūkst. lengvųjų automobilių, kurie šiuo metu turi leidimą dalyvauti viešajame eisme ir kuriems yra priskirti taksi numerio ženklai. Iš jų Vilniaus miesto savivaldybėje yra 639, Kauno – 101, Klaipėdos – 243.
Šie automobiliai turi galiojančią techninę apžiūrą bei privalomąjį draudimą. Specialistė pažymi, kad taksi numerius turinčių automobilių, kurie negali dalyvauti eisme, tai reiškia, ir vežti keleivių, yra daugiau.
Ir nors žurnalisto iš pavėžėjo gauta informacija apie du likusius Kauno taksistus, pagal įvairius informacijos šaltinius, greičiausiai nėra teisinga, tendencijos rodo, kad taksi verslui Kaune sekasi daug sunkiau nei kituose dviejuose Lietuvos didžiausiuose miestuose.
Šios tendencijos atspindi naujai įregistruotų taksi automobilių duomenyse. 2018 metais Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įregistruoti 175 lengvieji automobiliai, Kauno miesto savivaldybėje – 25, Klaipėdos – 73.
Šiais metais kol kas Vilniuje buvo įregistruoti 177 lengvieji automobiliai su taksi numeriais, Kaune – 16, Klaipėdoje – 64.
Niekam nebereikia taksi?
„Jų tikrai yra daugiau [nei du]“, – portalui tv3.lt tvirtino Kauno miesto lengvųjų automobilių taksi asociacijos prezidentas Zenonas Šleinius.
Pašnekovo teigimu, keletą pastarųjų metų vyrauja tendencija, kad taksi vairuotojai tampa pavėžėjais. Ir, pasak jo, ši situacija yra ne tik Kaune, bet visoje Lietuvoje.
„Niekas nekreipia dėmesio, kad taksi išliktų“, – sakė Z. Šleinius.
Anot jo, taksi verslas ir toliau nyks, jei nebus imtasi keleivių vežimo reguliavimo pakeitimų.
„Anksčiau sakydavo, kad pavėžėjas, laisvu nuo savo pagrindinio darbo metu, jei kažkur važiuoja, tai kažką pakeliui paveža. Dabar pavėžėjas realiai yra taksistas. Jis neturi nei plafono, nei specialaus numerio, nei ypatingo draudimo, kurį visi taksi turi ir žymiai brangiau susimoka už eilinius vairuotojus“, – pasakojo Z. Šleinius.
Pašnekovo teigimu, situaciją pasikeis, jei pavėžėjų ir taksistų reglamentavimas bus suvienodintas. Jei taip nenutiks, anot Kauno taksistus vienijančios asociacijos prezidento, taksi verslas sunyks.
„Taksi problema – niekam to nebereikia. Kai kurie žmonės iš inercijos dar naudojasi“, – kalbėjo Z. Šleinius.
Nauji reikalavimas pavėžėjams
Portalas tv3.lt primena, kad rugsėjo mėnesį Seimo nariai priėmė naujus reikalavimus pavėžėjams, kurie įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
Naujomis pataisomis įtvirtinta leidimus verstis taksi ir pavėžėjų veiklai išduoti tik tada, jeigu asmuo bus įregistravęs individualią veiklą, turės ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą. Pavėžėjais negalės dirbti piktnaudžiaujantys alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.
Taip pat bus reikalaujama, kad asmuo būtų automobilio, kuriuo bus teikiamos pavėžėjimo paslaugos, savininkas arba jį valdytų kitu pagrindu.
Savivaldybės bus įpareigotos interneto svetainėje skelbti informaciją apie išduotus leidimus teikti taksi ir pavėžėjų paslaugas. Taip pat bus informacija apie leidimus, kurių galiojimas sustabdytas ar toks leidimas panaikintas.
Pavėžėjai bus įpareigoti po kelionės nedelsiant, bet ne vėliau kaip per valandą, elektroniniu būdu pateikti keleiviui kelionės ir mokėjimo dokumentą ir jame nurodytas vairuotojas, jo leidimo dirbti numeris, paslaugos suteikimo data, kelionės trukmė ir ilgis, jos pradžios ir pabaigos laikas, išvykimo ir atvykimo vieta, kaina ir sumokėta suma.
Pavėžėjai bus įpareigoti savo automobilio viduje ar išorėje pritvirtinti ženklą, leidžiantį identifikuojanti, kad šia transporto priemone teikiama keleivių vežimo už atlygį paslauga.
Pavėžėjams bus draudžiama ant automobilių dėti plafonus ar kitus apipavidalinimo elementus, kurie naudojami taksi automobiliams.
