Bejėgis „priešininkas“
Anksčiau niekada neteistas ir už jokius pažeidimus nebaustas Artūras Miškelis (47 m.), išsituokęs, bet nepilnamečiam savo vaikui alimentais padedantis alytiškis, praėjusių metų rugpjūčio 16-osios rytą nubudo labai stipriai pakeitęs savo tolesnį likimą – tapęs žudiku.
Vyras itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės savo sugėrovą alytiškį Igorį Ž. (47 m.). Ne stumdamas, ne kumščių smūgiais, o badydamas ilgu – 23 centimetrų ilgio – virtuviniu peiliu, kuriuo prieš tai raikė užkandą. Ir taikė ne kur nors kitur, o į gyvybiškai labai svarbias žmogaus kūno vietas – kaklą ir krūtinę.
Po nužudymo specialistai nustatė, kad Igoris Ž. buvo nužudytas smūgiuojant peiliu jam mažiausiai 15 kartų. Keturi iš sužalojimų buvo mirtini – anot ekspertų, kiekvienas atskirai jau buvo mirtinas. Šiurpiausia – sugėrovui buvo perrėžtas kaklas.
Kaip nustatyta, Igoris Ž. tą vakarą net ir nesmūgiuojamas buvo jau bejėgiškos būklės – vien dėl to, kad vyras buvo itin daug išgėręs alkoholio. Lavono kraujyje buvo rasta net 4,51 promilės alkoholio – gyviesiems tai atitinka sunkų girtumo laipsnį, apsinuodijimą alkoholiu. Tačiau mirtis vyrą ištiko dėl durtinių ir pjautinių sužalojimų kakle ir vidaus organuose, dėl ko nelaimėlis netrukus mirtinai nukraujavo. Ir tokį girtą bičiulį A. Miškelis tą vakarą laikė savo priešininku.
Pradingo atmintis
Tikslios vyrų konflikto priežasties teisme nepavyko nustatyti. Kaltinamasis tikino praradęs atmintį, nes tądien ne tik alkoholio buvo ragavęs, bet kartu – ir raminamųjų vaistų. Mat kelias paras prieš tai niekaip negalėjęs užmigti, o kelias savaites iki tragedijos nuolat svaigindavęsis alkoholiu.
Vis dėlto A. Miškelis teisme tikino, kad nesigina nužudęs draugą, tačiau dėl ko, negali atsakyti. Jis teigė, kad prisimena neryškius vaizdus, esą girtas bičiulis lyg mojuoja rankomis prieš jį, o jis lyg stumia užpuoliką nuo savęs, ginasi. Tačiau daugiau – nieko.
Teisėjų kolegija nusprendė pagarsinti, ką A. Miškelis liudijęs iškart po įvykio. Paaiškėjo, kad per išgertuves A. Miškelis kelis kartus prašęs sugėrovo išeiti iš jo buto, o Igoris Ž. nepaisęs – sėdėjęs ir burbėjęs, kad dar nori išgerti. Tuomet buto šeimininkas įtūžęs ir griebęsis po ranka pakliuvusio peilio.
„O kai rytą atsikėliau, tai pamačiau fotelyje sėdintį žmogų, kurio iš karto net nepažinau, – dėstė teisiamasis. – Purčiau jį, pliaukštelėjau per veidą, bet tuoj supratau, kad žmogus jau nebegyvas, nes kūnas buvo šaltas. Tada atlošiau jo galvą ir pamačiau, kad kaklas kruvinas. Ant stalo buvo kruvinas virtuvinis peilis, jį nunešiau į kriauklę. Netrukus atėjo bičiulis, kurio paprašiau iškviesti policiją.“ Šia versija teismas patikėjo, nes lygiai taip pat aiškino keli liudytojai, paties konflikto nematę, tačiau matę, kaip buvo tą rytą, atėjus pas A. Miškelį.
Tik minimali bausmė
A. Miškelį pažįstančiųjų teigimu, juos labai nustebino A. Miškelio žiaurumas. Atrodytų, tarsi vyras staiga būtų apsėstas kokios psichikos ligos. Tačiau specialistai nustatė, kad jokia psichikos liga A. Miškelis nesirgo nei tada, kai draugą badė peiliu, nei po įvykio. Tik promilių aptemdytas protas tuomet diktavęs alytiškiui taip, kaip jis ir padaręs.
Pripažindamas savo kaltę ir teisme atlygindamas nužudytojo motinai turtinę žalą (per 1800 litų), taip pat tikindamas, kad nuoširdžiai gailisi dėl tragedijos, A. Miškelis pelnė palyginti švelnią bausmę už itin žiaurų bejėgiškos būklės draugo tyčinį nužudymą. Teismas taip nusprendė dar ir dėl to, kad žudiku pripažintas alytiškis serga keliomis sunkiomis ligomis, yra netekęs 80 procentų darbingumo, nukentėjęs dar per būtinąją karinę tarnybą sovietiniais laikais. Viena iš kaltinamojo ligų labai sparčiai progresuoja. Dėl to teisiamojo gynėja netgi tikėjosi išvis išsukti A. Miškelį nuo kalėjimo „zonoje“, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai patikino, kad tokia liga gydoma ir įkalintųjų ligoninėje. Teismas tuo ir vadovavosi, dar akcentavęs, kad sunki liga A. Miškelį pakirto dar prieš tampant žudiku – vadinasi, ji nesutrukdė taip žiauriai smurtauti.
Tokiu būdu teismas paskyrė žudikui A. Miškeliui 8 metų laisvės atėmimo bausmę. O grėsė nuo 8 iki 20 metų nelaisvės arba net iki gyvos galvos.
Taip pat teismas nusprendė, kad nuteistasis turi atlyginti ir moralinę žalą nužudytojo motinai – sumokėti 40 000 litų. Mat ši moteris, pensininkė, su savo šeimos neturėjusiu sūnumi Igoriu Ž. kartu gyveno apie 30 metų, vienas kitu rūpinosi, buvo artimi, sūnus buvo neįgalios motinos pagalbininkas buityje. Dėl to sūnaus netektį motina vertino 60 000 litų, tik teismas, įvertinęs kaltinamojo materialinę padėtį, ieškinį sumažino.
Likimas sudėstė Beje, galima sakyti, kad ir pats likimas taip sudėstė, jog Igoris Ž. neišvengtų tragiško likimo. Mat, kaip teisme liudijo jo kaimynas, tą dieną Igoris Ž. net porą kartų skambino jam ir prašėsi priimamas į svečius, kad galėtų abu išgerti. Bet kaimynas iš pokalbių suprato, jog Igoris Ž. jau neblaivus, tad abu kartus svečio kategoriškai atsisakė. Užtat Igoris Ž., tą vakarą žūtbūt ieškodamas kompanijos, nupėdino pas A. Miškelį, kur surado... mirtį.
Kol įsiteisės Kauno apygardos teismo nuosprendis, nuteistas žudikas A. Miškelis paliktas laisvėje, jis pasirašęs pasižadėjimą niekur neišvykti. O šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Irena Zubrickienė
