Savivaldos rinkimai buvo ne taip seniai – 2011 metų pradžioje, tačiau savivaldybių merus jau vėl ima „šienauti“ ne tik pačių abejotinos kokybės žygdarbiai, bet ir pasikeitę pokiliminiai susitarimai.
Panevėžys
Gruodžio pradžioje buvo atstatydintas Panevėžio miesto meras, socialdemokratas Povilas Vodapolas. Interpeliaciją P. Vodapolui registravo Panevėžio konservatoriai. Anot interpeliacijos rengėjų, jie nepatenkinti „neigiamomis tendencijomis, kurios stabdo Panevėžio, kaip metropolinio miesto, ateities perspektyvas“. Pavykus susitarti su daugiau nei puse miesto tarybos narių į postą įkeltas konservatorius Vitalijus Satkevičius. Praėjusioje kadencijoje P. Vodapolas buvo apkaltintas korupcija, tačiau teismus laimėjo ir grįžo į pareigas po rinkimų, bet išbuvo jose neilgai.
Panevėžio meras Povilas Vodopolas (k) (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)
„P. Vodapolo buvimas Panevėžio meru iš tikrųjų sukėlė galvos skausmą ir patiems socialdemokratams, todėl manau, kad čia yra logiškas jo nuvertimas ir savotiškai netgi drąsus socialdemokratų žingsnis – „atsikratom tokio mero, kuris tikrai nedaro garbės Panevėžio miestui“, – svarstė politologas Lauras Bielinis.
Po savivaldos rinkimų 2011 vasarį valdančiąją koaliciją Panevėžyje sudarė keturios partijos: septyni Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), trys Liberalų sąjūdžio (LS) atstovai, trys politikai nuo Darbo partijos (DP), keturi atstovai nuo Tvarkos ir teisingumo (TT) bei nepriklausomo kandidatas Tadas Labutis. Koalicija turėjo 18 mandatų iš 31.
Tiesa, ir čia politinis turgus pasirodė esąs svarbesnis už bet kokį orumą.
Kaunas
Kiek anksčiau Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Andrius Kupčinskas atsiėmė ir Kauno vairą, kuomet iš posto buvo išverstas LS atstovas Rimantas Mikaitis. Tai nutiko 2011 metų spalį. Balsavime dalyvavo 24 tarybos nariai, vos 2 politikai palaikė liberalą R.Mikaitį. Už jo atleidimą iš pareigų balsavo 22 tarybos nariai.
Rimantas Mikaitis (nuotr. Elta)
Interpeliacijos dokumentą drauge su daugiausiai (12) miesto tarybos narių Kauno savivaldybėje turinčios, tačiau nuo kadencijos pradžios priverstos dirbti opozicijoje Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovais pasirašė ir kitos opozicijoje esančios partijos – „Tvarkos ir teisingumo“ – nariai.
Interpeliaciją pasirašė ir valdančiosios koalicijos nariai – socialdemokratai Kęstutis Kriščiūnas ir Valys Venslovas bei buvusio Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus vadovaujami Lietuvos liberalų ir centro sąjungos atstovai.
„Šį nuvertimą galima įvardinti kaip suokalbį, bet iš tikrųjų tai yra natūralus politinių partijų susitarimas, toks, kuris buvo naudingesnis vienoms partijoms, tuo pačiu ir konservatoriams, bet nenaudingas Mikaičio grupuotei. Partijos gali vienaip susitarti, bet po mėnesio gali būti kitoks susitarimas. Tai normalus politinis veiksmas, kuris nori–nenori iššaukia pakeitimus“, – teigė L. Bielinis.
R. Mikaičio vadovautą valdančią koaliciją sudarė LS (iš trijų šios frakcijos narių vienas yra Kauno meras), LSDP (turėję mero pavaduotojo ir savivaldybės administracijos vadovo postus), Darbo partija (delegavusi administracijos direktoriaus pavaduotoją), verslininko Visvaldo Matijošaičio vadovaujama koalicija „Vieningas Kaunas“ (turinti vicemero postą), jaunalietuviai (vicemero ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postai) bei Liberalų ir Centro Sąjungos nariai.
186 dienas poste ištvėrusiam R. Mikaičiui nieko rimto prikišta nebuvo. Kaltinimai buvo nekonkretūs, bet politinio susitarimo pakako. Socialdemokratams nepatiko, kad ribota jų įtaka savivaldybės įmonėms, kur jie turi savų žmonių, o konservatoriams labai norėjosi atgal į valdžią, nes po rinkimų jie neteko visų pozicijų didžiuosiuose miestuose.
Radviliškis
Gruodžio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas pratęsė Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio suėmimą vienam mėnesiui. Merui yra pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio 2 dalis), sukčiavimo (BK 182 str. 2 d.) ir dokumentų klastojimo (BK 300 str. 1 d.).
Antanas Čepononis (nuotr. Fotodiena.lt/Tomo Lukšio)
STT Šiaulių valdyboje pradėti ikiteisminiai dėl galimai neskaidrios Radviliškio miesto kultūros centro vieno iš pastatų rekonstrukcijos, Radviliškio rajono Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo ir Radviliškio miesto Eibariškių gyvenamųjų namų kvartalo Obelėlės gatvės rekonstravimo darbų.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad partija pro pirštus žvelgė į būsimo mero moralines savybes ir jos pasireiškė pačiu blogiausiu laiku“, – konstatavo politologas.
Sena tradicija
Istorija žino ir daugiau Lietuvos merų, kurie vienaip ar kitaip „linksmino tautą“. TS–LKD atstovas Vilius Navickas Vilniaus mero poziciją garsino šokdamas su užrašais apie intymias fantazijas ant pilvo. Į sąrašo aukštą poziciją pateko remdamas pinigais partiją ir premjero Andriaus Kubiliaus žmonos vadovaujamą Mstislavo Rostropovičiaus fondą.
Vilniaus meras V. Navickas („Lietuvos žinių“ archyvo nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Nei chamiškas elgesys, nei krizės metu skirti priedai bei komandiruotės bendražygiams jo posto neklibino. Tik portalui Balsas.lt paviešinus jo pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču, pagaliau nebeatlaikė ir jį delegavusi partija. Mat ten skandalingasis politikas nurodė vilkinti konservatoriams nepalankius tyrimus ir skubinti palankius.
Kauno merai taip pat neatsilikdavo nuo sostinės. Į postą grįžęs A. Kupčinskas visą praėjusią kadenciją tąsėsi su pusę milijono kainavusiu viešuoju tualetu. O štai vienam iš jo pirmtakų Vytautui Šustauskui tokių įrenginių išvis nereikia. Kameros fiksavo, kad eidamas mero pareigas skandalingasis politikas gamtinėms reikmėms galėjo panaudoti ir savivaldybės vestibiulyje pasodintą augalėlį.
R. Kupčinskas (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Dar 2010 metų rudenį STT buvo sulaikyti Alytaus meras Česlovas Daugėla, miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius, savivaldybės Statybų skyriaus vedėjas Sigitas Stumbras, Statybų skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Sadauskienė ir bendrovės „Kortas“ direktoriaus pavaduotojas Eimutis Biekša.
Alytaus meras Česlovas Daugėla. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla dėl papirkimo ir turto prievartavimo, kurioje keli verslininkai teisiami kartu su buvusiais Trakų rajono vadovais Vytautu Petkevičiumi, Leonardu Karnila ir Sauliumi Raščiausku.
Pakruojo meras, socialdemokratas Saulius Gegieckas „pasižymėjo 2009 metų spalio 27-ąją, kai padauginęs alkoholio Pakruojo dvare, sėdo prie tarnybinio automobilio „Ford Mondeo“ vairo ir važiavo į netoliese esančios rajono savivaldybės garažą. Jį sulaikiusiems policininkams kilo įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Nustatytas vidutinis – 1,9 promilės alkoholio girtumas.
2011 m. lapkričio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliko galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, konstatuojančią, kad Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, sprendęs klausimą dėl steigiamų miesto kapinių, į kurių teritoriją patenka ir jo sutuoktinės artimiesiems nuosavybės teise priklausanti žemė, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, – pareiga vengti interesų konflikto ir 11 straipsnio 1–2 dalių – prievolė nusišalinti tokiam konfliktui atsiradus, reikalavimus. Mero artimieji už parduotą žemę kapinėms gavo per 800 tūkstančių litų.
G. Mikšys (ELTA nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
L. Bielinis: bandymai versti – normalu
Politologas L. Bielinis merų vertimus suskirstė į dvi grupes – perversmą koalicijoje, kai tam tikros opozicinės frakcijos susitaria kitaip formuoti Savivaldos struktūrą ir meras keičiasi natūraliai, ir į nušalinimą dėl mero veiklos kokybės arba kaip tik neveiklos. „Daugelis merų buvo nušalinti todėl, kad blogai vadovavo savivaldybei arba padarė vienokius ar kitokius nusižengimus, kas privertė visus, tiek koalicijoje dalyvaujančius, tiek opozicijoje esančius susimąstyti dėl mero buvimo savo poste“, – sakė jis.
Specialistas paaiškino, kad opozicijoje esantys yra visada suinteresuoti vienaip ar kitaip sustiprinti arba pakeisti jiems nelojalų merą į „saviškį“, kas yra normalu. „Visada bus ieškoma galimybių vienaip ar kitaip suderinti tarpusavio santykius su tomis frakcijomis, su kuriomis galima daryti naują koaliciją, tai yra derybinis ir interesų suderinimo reikalas“, – pabrėžė politologas.
L. Bielinis nesutiko su teiginiu, kad meru tapęs žmogus iškart tampa nedoras, tačiau jei asmens moralinės savybės yra silpnos, jis yra silpnas ir iki tampant meru, o čia jau rinkėjų bei politinių partijų problema. „Būtina selekcionuoti lyderius taip, kad jie atlaikytų bet kokį gundymą pinigais, gundymą rizikuoti garbe, pataikavimą“, – dėstė savo nuomonę pašnekovas.
Tiesioginių rinkimų nėra
Įdomių merų sąrašą būtų galima tęsti, tačiau straipsnis nėra enciklopedija. Merai išrenkami ir iš pareigų išverčiami politiniais susitarimais, o ir patys rinkėjai, kaip Vilniaus mero Artūro Zuoko atveju, ne visada paiso net teistumo fakto, kadangi teisėsauga pasitiki ne daugiau, nei politikais.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 21–27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba – 90 proc. teigiamų atsiliepimų, Prezidento tarnyba – 73 proc., Bažnyčia – 67 proc., krašto apsauga – 61 proc., Lietuvos žiniasklaida – 57 proc., Konstituciniu Teismu – 54 proc., Lietuvos banku – 52 proc. ir policija – 51 proc. Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų nepasitikėjo ir teismais – 70 proc., prokuratūra – 67 proc., komerciniais bankais – 59 proc., savivaldybėmis – 54 proc. ir muitinėmis – 54 proc.
Tuo tarpu tiesioginių merų rinkimų ir savivaldos reformos klausimai niekaip neprasiskina kelio Seime. Tam reikalingos Konstitucijos pataisos ir nors dauguma partijų šį punktą turėjo savo rinkiminėse programose – balsų ir laiko vis nepakanka.
Anot L. Bielinio, tiesioginiai merų rinkimai šios problemos neįveiktų, bet išspręstų kitą problemą – jie suteiktų merui galimybę turėti daugiau legitimumo, suteiktų jam daugiau teisių priimant sprendimus, jis būtų nelabai priklausomas nuo tų vėjų, kurie pučia koalicijoje, bet jo moralinis veidas priklausytų ne nuo to, kas jį išrinko, o nuo to, kaip jis būtų matomas viešai.
„Tiek rinkėjai, tiek politinės partijos turi įsižiūrėti į tuos, kuriuos bando iškelti į postą, jie turi būti atidūs ir atsakingai balsuoti“, – svarstė L. Bielinis.
A. Kulakauskas: nieko čia naujo, tai vyksta visada
Politologas Antanas Kulakauskas paaiškino, kad merai dažnai verčiami iš postų dėl nestabilios situacijos koalicijose. „Kai daug partijų, kažkas kažkur perbėga, kažkas su kažkuo susitaria, o jeigu nepatinka išrinktas meras, bando jį versti. Nieko čia naujo, tai vyksta visada, tik dažnumas priklauso nuo to, kokia yra politinė situacija koalicijos tarybose ir apskritai pačioje savivaldybėje“, – tikino jis.
Vertindamas tiesioginių rinkimų idėją, politologas pabrėžė, kad ji galėtų užkirsti kelią tokiems dalykams, bet jei būtų koreguota pagal Lenkijos modelį.
„Demokratijos principai remiasi ne tuo, savivaldybėje visa valdžia sutelkta vienose rankose. Nors formaliai ir yra administracija, bet tai nėra savarankiška valdžia, o jei meras yra pakankamai stiprus, tai Taryba nėra įrankis. Dabar siūloma, kad meras būtų ir Tarybos pirmininkas, ir vykdomosios valdžios galva, kad nereikėtų tarpininkų. Lietuvai tai netinkamas variantas“, – dėstė savo nuomonę politologas.
Pasak jo, reikėtų pažvelgti į kaimyninę Lenkiją, kur jau kelias kadencijas savivaldybėje meras yra vykdomoji valdžia, kurio Taryba negali nušalinti, tačiau jo programą ir biudžetą tvirtina Taryba. Šiuo atveju taikomas kaip ir JAV modelis, tik savivaldos lygmenyje: meras išrenkamas, bet yra kontroliuojamas, kaip ir Prezidentas JAV yra kontroliuojamas Kongreso.
Politologas pabrėžė, kad toks modelis pasiteisina ir neleidžia per daug piktnaudžiauti: mero valdžia yra stipresnė, Taryba atlieka menkesnį vaidmenį, bet tuomet iš tikrųjų atstovaujama rinkėjams ir neleidžiama merams, pajutusiems didelę galią, piktnaudžiauti valdžia.
