Reaguodama į visą sistemą supurčiusį čekučių skandalą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai neseniai pasiūlė surengti priešlaikinius Seimo rinkimus, todėl jeigu konservatorių planas pavyktų, tuomet naujieji parlamento ir ministrų kabineto nariai gautų didesnius atlyginimus nei dabartiniai.
Ar didesnis darbo užmokestis gali paskatinti politikus pritarti neeiliniams Seimo rinkimams, kuriems surengti reiktų mažiausiai 85 balsų? Konservatorių gretose iš 50 frakcijos narių, parašus dėl priešlaikinių rinkimų rugsėjį padėjo 30 politikų. Paremti priešlaikinius rinkimus žadėjo socialdemokratai, Seime turintys 12 žmonių frakciją. Bet kiekvienas asmuo balsuodamas svarstys individualiai.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė mano, kad didesnis atlyginimas, kaip paskata balsuoti už pirmalaikius rinkimus, nėra lemiantis veiksnys, nebent būtų kalbama apie metai iš metų toje pačioje vienmandatėje apygardoje renkamą politiką, kuris yra daugiau ar mažiau tikras, kad laimės mandatą.
„Neatmetu galimybės, kad kai kurie politikai yra tokio primityvaus lygmens, kad visai pagalvos, jog į asmeninę kišenę gali įkristi daugiau pinigų, todėl galbūt verta sudalyvauti. Bet čia toks rusiškos ruletės principas, nes neaišku, kaip tie rinkimai susiklostys. Su pirmalaikiais rinkimais taip yra, kad juos prognozuoti sunku. Nežinia, kaip apskritai rinkėjai sureaguos į pirmalaikių rinkimų idėją. Nežinia, kokia bus nuotaika: ką rinkėjai norės nubausti, ko nenorės nubausti. Patekimas į Seimą tokiu atveju yra su dideliu klaustuku“, – portalui tv3.lt sakė R. Urbonaitė.
Panašiai mąstė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas, kurio teigimu, politikai vis tik labiausiai galvoja ne apie atlyginimą, o apie tai, ar yra galimybių būti perrinktam.
„Man regis, atlyginimas niekada nebuvo motyvas kandidatuoti į Seimą ar eiti į politiką. Aišku, kiekvieną asmenį vertinant atskirai gali atsirasti ir taip mąstančių, bet iš principo didesnis motyvas tikėtis perrinkimo. Čia, turbūt, yra varomoji jėga, kuri skatins rinktis pirmalaikius rinkimus arba ne“, – svarstė T. Janeliūnas.
Stipriai padidino politikų atlyginimus, bet panaikino priedus už stažą
Viena iš valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformos krypčių buvo politikų darbo užmokesčio didinimas, nes pastebėta, kad esamas darbo užmokestis nėra adekvatus. Pavyzdžiui, šiuo metu premjeras, be priedo už stažą valstybės tarnyboje, uždirba 2903 eurus į rankas, Seimo pirmininkas – tiek pat, ministras – 2678 eurus, jokių pareigų neinantis Seimo narys – 2183 eurus į rankas. Tokie darbo užmokesčiai nemotyvuoja žmonių rinktis politikos, tad buvo prieita prie išvados, jog būtinas atlyginimų didinimas.
Jeigu reformai pritars šalies prezidentas, nuo naujos kadencijos premjeras gaus 5292 tūkst. eurų į rankas, Seimo pirmininkui bus skiriamas toks pats darbo užmokestis, ministras uždirbs 4644 eurus, jokių pareigų neinantis Seimo narys – 3780 eurų.
Politikai nebegalės gauti priedo už stažą valstybės tarnyboje, kuris galimas šiuo metu, tačiau jiems lieka kanceliarinės išlaidos, kurios naudojamos atsiskaitytinai pateikiant čekučius, kur išleisti pinigai.
Kartu su reforma didinami atlyginimai ir miestų bei rajonų merams, naikinamas priedas už stažą. Merų atlygis priklauso nuo rajono arba miesto gyventojų skaičiaus. Panašiu principu darbo užmokestis bus mokamas ir ateityje, tik jis žymiai padidės.
Tarkime, jeigu dabar Vilniaus meras gali uždirbti 2149 eurus be jokio priedo už stažą į rankas, tai po reformos uždirbs 3789 eurus. Kauno meras be priedų šiuo metu uždirba 2138 eurus į rankas, po reformos gaus – 3672 eurus.
Panevėžio meras šiuo metu be priedų turi uždirbti 2093 eurus, po reformos – 3456 eurus į rankas. Tarkime, Lazdijų rajono mero alga prieš reformą yra 2059 eurai į rankas, o po reformos bus – 3240 eurų. Na, ir mažiausių savivaldybių merai, kur gyvena iki 15 tūkst. gyventojų, dabar uždirba 2025 eurus, o po pertvarkos uždirbs – 3024 eurus.
Tačiau merų algos, jeigu prezidentas palaimins reformą, didės iškart nuo liepos 1 dienos. Taip pat įdomu tai, kad jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, tai mero alga didinama 4 proc., o jeigu yra kurortas – tuomet didinama 5 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Taip pat penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.
Kas motyvuos Seimo narius balsuoti dėl pirmalaikių rinkimų?
Norint paskelbti priešlaikinius Seimo rinkimus, reikia surinkti bent 85 balsus. Tačiau T. Janeliūnas mano, kad darbo užmokesčio padidėjimas nebus pagrindinis veiksnys Seimo nariams sprendžiant, ką rinktis, nes paprasčiausiai ne visi politikai yra garantuoti dėl savo perrinkimo. Jeigu politikas rizikuoja būti neperrinktas naujai kadencijai, darbo užmokesčio padidėjimas jo tikrai nemotyvuos.
„Šalia visų kitų veiksnių, atlyginimą dėčiau į žemesnes vietas“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius T. Janeliūnas.
Pasak politologo, konservatorių nuomonę veikiausiai lems partijos vadovybės ir rinkimų štabo gebėjimas paaiškinti, ką Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimi su priešlaikiniais rinkimais ir ką galėtų pralaimėti, jeigu temptų gumą iki eilinių rinkimų. Iš viso konservatoriai Seime turi 50 frakcijos narių. „Jeigu bus gerai argumentuojama, kodėl konservatoriams smarkiai apsimoka rengti pirmalaikius rinkimus jau šiemet, tai didesnė dalis frakcijos gali būti įtikinta“, – sakė profesorius.
Pasak mokslininko, pagrindinė šio sumanymo – rengti priešlaikinius Seimo rinkimus – mintis yra susijusi su tuo, kad geriau patirti nedidelį nuostolį šiuo metu, nes ateityje laukia didesni nuotoliai. Šią elgseną T. Janeliūnas lygino su investavimu: patyrę investuotojai, kritus akcijų vertei renkasi prarasti mažiau ir nelaukia geresnių laikų, o nepatyrę laukia ir ilgainiui praranda daugiau. Tai vadinama kaštų minimizavimu.
„Žiūrint iš dabartinės perspektyvos atrodo, kad po metų konservatoriams bus žymiai blogiau. Aš tiesiog tuo neabejoju ir šia prasme manau, kad jeigu jie padarys priešlaikinius rinkimus šiais metais, tai bus vienas iš geriausių strateginių sprendimų. Bet nesu tikras, kad jiems tai pavyks“, – sako politologas.
Anot T. Janeliūno, Liberalų sąjūdžiui rengti rinkimus rugsėjį irgi nebūtų blogas metas, nepaisant šios partijos frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo burnojimo prieš Gabrielių Landsbergį. Politologo nuomone, šiuo metu Liberalų sąjūdis galbūt galėtų nugvelbti balsų nuo Laisvės partijos ar net nuo konservatorių. Liberalų sąjūdis parlamente turi 12 žmonių frakciją, plius Seimo pirmininkę, vadinasi, iš viso 13 žmonių.
Tačiau Laisvės partija, politologo manymu, negali norėti pirmalaikių rinkimų, nes dar neatsigavo po pralaimėtų savivaldos rinkimų. Laisvės frakcijoje šiuo metu 11 politikų. „Jiems rizika yra didžiausia: jie nepasiruošę rinkimams, jie yra nesupratę, kas įvyko savivaldos lygiu, nesupratę savo klaidų“, – sako T. Janeliūnas.
Beje, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra minėjusi, kad su konservatoriais tartasi dėl priešlaikinių rinkimų rugsėjo pabaigoje, o koalicijos partneriai vis tiek įregistravo projektą dėl rugsėjo 10-osios datos. Pasak politikės, tai reiškia, kad rinkimų kampanija turėtų vykti praktiškai paplūdimyje. Gali būti, kad toks laikas lemtų mažesnį rinkimų aktyvumą, o mažesnis aktyvumas naudingas būtent Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kadangi jų rinkėjai ateina, ar audra, ar cunamis.
Socialdemokratai, kurie reitinguose užimą pirmąją vietą, jau oficialiai pasakė, kad yra linkę pritarti priešlaikinių rinkimų idėjai. Pasak politologės R. Urbonaitės, jiems nelabai, kas liko daryti, nes jie negali apsirodyti kaip vengiantys atsakomybės. Jie Seime turi 12 politikų.
Kalbėdamas apie galimą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ elgseną T. Janeliūnas priminė, kad surengus priešlaikinius rinkimus ši partija nebus sulaukusi eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, kuris šioje partijoje rinkimuose gali būti pirmasis asmuo, bet kuris tikriausiai nepasitrauks iš Europos Komisijos nepasibaigus kadencijai. Todėl noras rengti priešlaikinius rinkimus šioje partijoje gali būti nepernelyg didelis. „Manau, jiems V. Sinkevičiaus reikia kaip vėliavnešio būsimuose rinkimuose“, – teigė politologas. Demokratai vienija 16 Seimo narių.
T. Janeliūnas teigė negalintis įvertinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuotaikų. Ši frakcija dažnai elgiasi būtent taip, kaip pageidauja iš Seimo išėjęs jos lyderis Ramūnas Karbauskis. Konservatoriai mano, kad valstiečiai žalieji galėtų baimintis Šeimų maršo susibūrimo į politinę partiją, todėl esą galbūt paremtų priešlaikinius rinkimus. Valstiečiai žalieji turi 19 narių Seimo frakcijoje. Pasak politologo, pritarti rinkimams valstiečius gali masinti nuobodulys, nes jie neatranda savęs opozicijoje, o laimėjus kairiosioms jėgoms gali atsiverti galimybės dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.
Panašiai politologas svarstė ir apie Darbo partiją, kuri šiuo metu parlamente turi 8 atstovus. Šiuo metu ši partija negali nieko labai reikšmingo nuveikti, nes dirba opozicijoje.
