Lietuvoje, Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Marijampolėje, Norvegijai padedant planuojama įkurti keturis pusiaukelės namus – atvirojo tipo kalėjimus. Tai ne tik leistų sumažinti nuteistųjų įprastuose kalėjimuose, bet ir padėtų kaliniams pasiruošti gyventi laisvėje, integruotis į visuomenę.
Tarpinė stotelė
„Sekundės“ fotokorespondentas Ugnius Mikaliūnas kartu su grupe Lietuvos žurnalistų lankėsi Norvegijoje ir turėjo galimybę susipažinti su nuteistųjų, perkeltų į pusiaukelės namus, gyvenimu, pasiruošimu įsilieti į visuomenę.
Žurnalistai bendravo su Norvegijos pataisos namų tarnybos vadovais, su Oslo miesto administracijos atstovais, policijos pareigūnais, turėjo progą išgirsti, ką apie pusiaukelės namus mano juose gyvenantys nuteistieji, bendruomenės atstovai.
„Norvegijoje nebereikia įrodinėti pusiaukelės namų naudos. Patenkinti ir nuteistieji, ir visuomenė. Manau, kad tokios įstaigos pasiteisins ir Lietuvoje“, – sako U. Mikaliūnas.
Daugiabutyje – atviras kalėjimas
Norvegijoje veikia aštuoni pusiaukelės namai. Svečiai iš Lietuvos buvo pakviesti aplankyti du iš jų – Osle esančius Sandaker ir Arupstage pusiaukelės namus. Atvykę į pirmąją įstaigą lietuviai išvydo didelį daugiabutį namą, jo pirmame aukšte įkurtas atvirojo tipo kalėjimas keliolikai žmonių. Sandaker pusiaukelės namai įkurti daugiabučio pirmame aukšte.
Sandaker pusiaukelės namai įkurti daugiabučio pirmame aukšte.
Tiesa, nuteistiesiems skirta įstaiga visai nepriminė kalėjimo. Joje nėra nei grotų, nei uniformuotų prižiūrėtojų. Nežinodamas galėjai pamanyti, kad patekai į šiuolaikiškai įrengtą bendrabutį, kuriame rakinamos tik lauko durys.
Sandaker pusiaukelės namų nedideliuose, kukliuose, bet tvarkinguose vienviečiuose kambariuose su televizoriais, kompiuteriais, muzikiniais centrais gyvena vyrai ir moterys, kuriems iki bausmės atlikimo pabaigos liko nuo trijų mėnesių iki vienų metų.
Dieną daugelio namuose nebuvo. Nuteistieji buvo darbe ar mokymo įstaigoje. Dirbti ir mokytis – būtinos sąlygos norintiesiems čia gyventi. Susirasti darbą padeda socialiniai darbuotojai. Jie visą laiką glaudžiai bendrauja su nuteistaisiais, padeda spręsti problemas.
Pusiaukelės namuose bausmę už įvairius nusikaltimus, tarp jų ir žmogžudystę, atliekantys vyrai ir moterys gyvena tarsi paprastuose daugiabučiuose. Jie moka nuomos mokestį, patys tvarko kambarius. Bendroje, moderniai įrengtoje virtuvėje gaminasi valgį, susirenka pavakaroti erdvioje svetainėje, gali sportuoti specialiai įrengtoje sporto salėje, žaisti biliardą. U. Mikaliūnui į akis krito koridoriuose ir kitose patalpose kabantys dideli, ryškūs paveikslai.
Skirtumas nuo įprastų namų tik tas, kad čia gyvenantiesiems galioja griežtesnės taisyklės. Darbuotojams jie privalo pranešti, kad išeina, ir specialioje lentoje pažymėti, kada griš. Pusiaukelės namų gyventojams niekas nedraudžia lankyti teatrų, koncertų, užeiti į kavines, tačiau išvykos turi būti suderintos iš anksto. Kartkartėmis nuteistieji išleidžiami aplankyti artimųjų ir draugų. Jie svečiuotis gali kelias dienas. Šioje virtuvėje pusiaukelės namų gyventojai patys gaminasi valgyti.
Šioje virtuvėje pusiaukelės namų gyventojai patys gaminasi valgyti.
Drausmingieji yra skatinami: gauna daugiau laisvų dienų, mažiau kontroliuojami. Prasižengusieji netenka tam tikrų gyvenimiškų malonumų, pavyzdžiui, savo kambaryje žiūrėti televizorių, apribojamos jų išvykos į miestą. Už šiurkščius taisyklių pažeidimus gresia grįžti į kalėjimą.
Su žurnalistais bendravęs Sandaker pusiaukelės namų gyventojas Johanas Lothe prisipažino, kad kartą už nusižengimus jam teko palikti įstaigą ir grįžti į kalėjimą, tačiau paskui sugebėjo pelnyti pasitikėjimą ir vėl buvo apgyvendintas pusiaukelės namuose.
Kuriuos kalinius siųsti į tokias įstaigas, sprendžia specialios komisijos, visapusiškai įvertinusios nuteistojo asmenybę, jo motyvaciją ir potencialą integruotis į visuomenę.
„Iš kalėjimo išeini piktas ant žmonių, o iš čia – be jokios pagiežos širdyje“, – taip, pasak U. Mikaliūno, esminį skirtumą tarp kalėjimo ir pataisos namų apibūdino už narkotikus nuteistas vyras.
Pusiaukelės namų darbuotojai nenutylėjo ir juos sukrėtusio atvejo, kai vienas iš gyventojų įsivėlė į nusikalstamų gaujų karą, nužudė žmogų ir buvo grąžintas į kalėjimą. Pasak jų, tokie atvejai, kai čia gyvenantis nuteistasis nusikalsta, labai reti.
Gyventojai džiaugiasi padidėjusiu saugumu
Kaip žurnalistams pasakojo daugiabučio, kuriame yra pusiaukelės namai, bendrijos vadovas, nors atvirojo tipo kalėjimas čia veikia jau ne vienerius metus, dar ne visi gyventojai nutuokia, kad pirmame aukšte įsikūrę nuteistieji. Šių žmonių elgesys nekelia jokių rūpesčių.
Nuteistieji gyvena nedideliuose, kukliai įrengtuose kambariuose.
Labiausiai namo gyventojus džiugina tai, kad anksčiau gana pavojingu buvęs mikrorajonas įkūrus pusiaukelės namus tapo gerokai saugesnis. Vaizdo kameros, neafišuojamas, tačiau juntamas policijos dėmesys šiuo atžvilgiu davė teigiamų rezultatų.
Pasak U. Mikaliūno, Norvegijos pareigūnai neslėpė, kad jų šalyje kalėjimai užpildyti ir nuteistiesiems tenka laukti, kol kalėjime bus laisva vieta ir jie galės atlikti bausmę. Pusiaukelės namai, be kita ko, leidžia pagreitinti šį procesą, nebloginant sąlygų nuteistiesiems. Žinoma, didžiausias jų privalumas tas, kad nuteistieji turi galimybę aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime, kad mažiau jų pakartotinai nusikalsta.
Arupstage pusiaukelės namai didesni, įkurti atskirame pastate ir skirti tik vyrams. Jie įrengti tokiu pat skandinavišku stiliumi, yra supirkta šiuolaikiška buitinė technika, jose galioja tokios pat taisyklės. Tačiau žurnalistai juose pastebėjo daugiau ženklų, pavyzdžiui, grotas kiemo vartuose, kad čia vis dėlto yra bausmės atlikimo vieta.
Pusiaukelės namų darbuotojai Lietuvos žurnalistams pasakojo, kad su mūsų tautiečiais jiems dar neteko susidurti, tačiau su lenkais – taip.
Pritaikys norvegų patirtį
Į šį kambarį nuteistieji susirenka pabendrauti su socialiniais darbuotojais.
Lietuvoje Norvegijos lėšomis kuriamų pusiaukelės namų modeliai bus tapatūs Oslo Sandaker ir Arupstage pusiaukelėms namams. Juose numatoma apgyvendinti 80 nuteistųjų, po 20 kiekvienuose. Šiose įstaigose visą parą budės pareigūnai, bus užtikrinta ne tik pačių nuteistųjų priežiūra, bet ir kaimynystėje gyvenančiųjų saugumas.
Steigti pusiaukelės namus skatina noras sukurti pasitaisyti norintiems kaliniams kuo artimesnes gyvenimo laisvėje sąlygas, kurios padėtų visuomenei nepavojingiems nuteistiesiems lengviau adaptuotis, atgauti socialinius įgūdžius. Į pusiaukelės namus bus perkeliami tik tie nuteistieji, kurie patys bus motyvuoti integruotis į visuomenę – norės mokytis, dirbti. Pusiaukelės namai nebus skirti asmenims, teistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, seksualiniams nusikaltėliams, pavojingiems recidyvistams.
Inga SMALSKIENĖ
