Neretai spaudoje pasirodo publikacijų, pasakojančių apie skurdžią lietuviškų kalėjimų kasdienybę ir itin prastas sąlygas, kuriomis gyvena nuteistieji. Vieno nuteistojo išlaikymui valstybė 2010-aisiais per mėnesį skyrė 1496,4 litų, o tuo tarpu minimalus atlyginimas šalyje siekė 680 litų, vidutinis –1600 litų, tad natūralu, kad mokesčių mokėtojams kyla klausimas, ar iš tiesų gyvenimas anapus spygliuotos vielos toks sunkus ir ką veikia metus, kelerius ar net kelias dešimtis metų įkalinimo įstaigose praleidžiantys žmonės?
Gyvenimas pagal griežtas taisykles
Apie tai, kaip gyvena ir ką veikia nuteistieji įkalinimo įstaigose, naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Klimavičius sakė: „Kiekviena įstaiga turi griežtas vidaus tvarkos taisykles, pagal kurias gyvena nuteistieji.“ Paprašytas bendrais bruožais apibūdinti eilinę dieną įkalinimo įstaigoje, pašnekovas teigė, kad nustatytas griežtas kėlimosi laikas, skiriamas laikas tvarkymuisi, pusryčiams. Po jų – vieni nuteistieji skuba į darbą, kiti – mokytis, o nedirbantys ar nesimokantys užsiima kita veikla.
„Niekada nebūna taip, kad visi nuteistieji būtų užimti kokia nors prasminga veikla visą laiką, net jei būtų tokios galimybės, visų juk negalėtume priversti. Kaliniai turi savo teises ir jų dalyvavimas mokymosi ar kitose programose yra savanoriškas“, – atviravo specialistas, pridurdamas, kad tam tikra dalis nuteistųjų laisvės atėmimo įstaigose paprasčiausiai tinginiauja.
Darbas orientuotas į kokybę
Pašnekovo teigimu, 2010-aisias buvo įdarbinta 2050 nuteistųjų, o bendras skaičius esančių laisvės atėmimo įstaigose sudaro 9 tūkst., bet dalis šių žmonių kol kas laukia teismo, tad negali dirbti ar mokytis.
„Apie ketvirtadalis atliekančių laisvės atėmimo bausmę – dirba, trečdalis – mokosi. Nuteistieji dažniausiai dirba valstybės įmonėse ar atlieka ūkio darbus įkalinimo įstaigose. Dažniausiai nuteistieji surinkinėja ar gamina baldus, dirba metalo liejimo, medžio apdirbimo ar kitus darbus. Jie dažnai neturi labai aukštos kvalifikacijos, o ir dirba ne labai ilgą laiką, bet stengiamasi orientuotis į produkto kokybę, kad rinkoje jis būtų konkurencingas“, – kalbėjo G.Klimavičius.
Pašnekovas taip pat patikino, kad nuteistųjų darbo apmokėjimas skiriasi nuo nenuteistų žmonių: „Nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarka yra nustatyta vyriausybės nutarimu. Darbo užmokestis diferencijuojamas atsižvelgiant į darbo specifiką, o pats atlyginimas siekia apie 200-300 litų per mėnesį.“
Aukštasis išsilavinimas – ne valstybės dovana
Apie nuteistųjų domėjimąsi aukštojo mokslo studijomis pašnekovas sakė: „Aukštasis išsilavinimas negali būti suteikiamas kaip valstybės dovana nuteistiesiems. Šiuo klausimu esama tam tikros konkurencijos ir kitų niuansų, o kalbant apie bendrąjį lavinimą – nuteistiesiems jis suteikiamas nemokamai, todėl besimokančiųjų skaičius auga. Žmonės supranta, kad be tam tikrų žinių nieko gyvenime nepasieks.“
Pašnekovas prisiminė vieną vykdytą projektą, kurio metu keletas nuteistųjų studijavo socialinį darbą Edukologijos universitete. Taip pat yra atvejų, kuomet nuteistieji studijuoja šalies aukštosiose mokyklose savo lėšomis. „Yra studentų, kurie savarankiškai mokosi mokėdami už mokslą. Tai ne mūsų sistemos jiems suteikiama galimybė, o jų pačių iniciatyva – į aukštąsias mokyklas jie buvo įstoję prieš patekdami į įkalinimo įstaigas, tai stengiamės sudaryti sąlygas studijas tęsti. Pas juos atvyksta dėstytojai, bet jie už tai moka – laisvės atėmimo bausmė yra toks dalykas, kad turi tam tikrą laiką būti tam tikroje vietoje.“
Kalbėdamas apie nuteistųjų laisvalaikį, pašnekovas sakė: „Laisvą laiką jie leidžia kaip ir visi žmonės – sportuoja, užsiima meninėmis veiklomis, skaito knygas, žiūri televiziją, tik internetu naudotis nuteistieji negali.“
Vyriškis užsiminė ir apie įvairias menines iniciatyvas, kaip antai teatras: „Vienoje įkalinimo įstaigoje vaikinai stato spektakius, neseniai teko būti N. V. Gogolio spektaklio „Revizorius“ premjeroje. Pastatyti šį spektaklį kalėjime nėra labai paprastas dalykas.“
Dirbti nori ne visi
Panevėžio moterų pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė, paklausta, ar pataisos namuose nuteistosios laikosi griežto dienos režimo, sakė: „Griežta dienotvarkė – privaloma. Septintą ryto nuteistosioms duodamas signalas keltis, o devintą valandą vakaro duodamas signalas ruoštis miegoti ir rakinami gyvenamieji korpusai, tad nuteistosios skuba praustis ir ruoštis miegui. Pažadintos nuteistosios atlieka rytines higienos procedūras, tvarko gyvenamąsias patalpas, pusryčiauja, o paskui vyksta rytinis patikrinimas. Vėliau – laisvas laikas, kuris skiriamas reabilitacinėms programoms, psichologijos terapijai, pietūs ir t.t.“
Moters teigimu, nors nuteistosioms siūloma daug įvairių veiklų, laisvo laiko šios turinčios sočiai.
Kalbėdama apie galimybę įsidarbinti atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, R. Stankuvienė sakė: „Nuteistosios turi galimybę dirbti valstybės įmonėje prie Pravieniškių pataisos namų ir ūkio aptarnavimo brigadoje. Moterys, kurios suteikiama galimybė palikti įkalinimo įstaigą be sargybos, taip pat gali dirbti įmonėse, įsikūrusiose mieste.“
Pašnekovės teigimu, valstybės įmonė dažniausiai siūlo įvairius siuvimo, sėklų rūšiavimo, dėžučių lankstymo ar sukirpimo darbus, pasitaiko įvairių detalių ar dviračių surinkimo darbų. „Už pataisos namų sienų galinčios išvykti moterys yra dirbusios atliekų rūšiavimo, vaisių ir daržovių rūšiavimo įmonėse. Šios moterys gali atlikti įvairius tvarkymo darbus, bet ne visuomet yra darbų pasiūla“, – kalbėjo moteris.
R. Stankuvienė užsiminė, kad pastaruoju metu valstybės įmonė įdarbina nedaug darbuotojų, nes neturi užsakymų. „Nuteistosios taip pat gali dirbti ūkio aptarnavimo brigadoje – tai ūkvedžio, bibliotekininko, skalbėjo, sanitaro darbai. Nuteistosios privalo dirbti tą darbą, kuris joms siūlomas pagal išsilavinimą ir galimybes, sugebėjimus.“
Paklausta, ar noriai dirba į pataisos namus patekusios nuteistosios, pašnekovė sakė: „Visko būna – ir iniciatyvos, ir nenoro dirbti, juk kalbame apie 327 nuteistąsias.“
Atliekant bausmę galima ir studijas baigti
Apie atlyginimą, kuris už darbą mokamas nuteistosioms, R. Stankuvienė sakė: „Mėnesio atlyginimas ūkio aptarnavimo brigadoje dirbančių moterų skaičiuojamas nuo minimalaus mėnesio atlyginimo pagal specialų koeficientą, kuris svyruoja nuo 0,43 iki 0,55 proc. minimalaus atlyginimo dydžio. Valstybės įmonėje dirbančių moterų atlyginimas priklauso nuo atliekamo darbo.“
Į klausimą, ar pataisos namuose esančios nuteistosios domisi mokslu ir studijomis, moteris sakė: „Noriu pasidžiaugti, kad viena nuteistoji studijuoja ir netrukus pabaigs Edukologijos universitetą. Šiai merginai labai padeda mama. Mūsų įstaigoje nuteistosios gali įgyti vidurį išsilavinimą – nuo pradinių klasių iki abitūros egzaminų. Galima mokytis bet kurioje klasėje, be to, pataisos namuose veikia profesinio rengimo centro filialas, kuris siūlo įgyti šias specialybes: kirpėjos, siuvėjos ir apdailininkės. Šių specialybių mokymasis trunka 10 mėnesių.“
Į klausimą, ar noriai į mokyklos suolą grįžta moterys, atliekančios bausmę įkalinimo įstaigoje, direktoriaus pavaduotoja atsakė: „Būna įvairių atvejų. Šiuo metu turime nemažą pradinio ugdymo klasę, kurioje mokosi romų tautybės moterys. Šioje klasėje mokosi aštuoniolika mokinių ir jos tikrai išmoks ne tik skaičiuoti pinigus“, – kalbėjo pašnekovė.
Pašnekovė neslėpė, kad dažnai net ir besimokančioms nuteistosios pritrūksta drąsos bei pasiryžimo laikyti abitūros egzaminus, o kartais tam „sutrukdo“ ir pasibaigęs bausmės atlikimo laikas. Šiemet Panevėžio moterų pataisos namuose abitūros egzaminus laikė viena nuteistoji. Direktoriaus pavaduotojos teigimu, šiuos egzaminus abiturientė išlaikė.
Kojinės Goro provincijos vaikams ir laisvė kompiuteryje
Moters teigimu, pataisos namuose taip pat vykdoma nemažai įvairių programų, kurios nesuteikia kvalifikacijos, bet skatina integraciją į visuomenę. Vienas tokių projektų – kojinių Goro provincijos Afganistane vaikams mezgimas: jau du kartus buvo perduoti siuntiniai po 500 mezginių, kuriuos nugabeno šiame regione saugumo misijas atliekantys Lietuvos kariai.
„Vykdoma reabilitacijos programa nuo priklausomybių kenčiančioms moterims, taip pat vykdomas specialus Kalėjimų departamento projektas, kurio metu nuteistosios kompiuteriniais žaidimais žaidžia laisvę – tai kelių lygių kompiuterinis žaidimas, kuris modeliuoja tam tikras situacijas ir jo esmė išmokyti, kaip reikia elgtis laisvėje, kad vėl nepatektum į pataisos namus. Psichologė nuteistosioms veda streso valdymo užsiėmimus, vykdomos fizinio pasirengimo bei nepilnamečių socialinių įgūdžių formavimo programos. Nuteistosios turi galimybę lankyti ispanų kalbos kursus“, – apie veiklas Panevėžio moterų pataisos namuose kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
Moters teigimu, nuteistosios gali lankyti jogos užsiėmimus, pataisos namuose ypač daug nuteistųjų užsiima rankdarbiais.
Apie tai, ar švenčių ir įvairių renginių pataisos namuose organizavimo metu iniciatyvos dažniau imasi administracija, ar pačios nuteistosios, pašnekovė sakė: „Stengiamės dirbti kaip komanda. Laisvalaikio klubo vedėjos pareigas eina nuteistoji, kuri daugybę organizacinių reikalų derina su administracija. Šiuo metu pataisos namuose vyksta spartakiada, kurioje dalyvauja apie 50 žmonių.“
Lietuvos kalėjimai - „uogelės“
Pabaigai, keletas faktų, apie užsienyje įsikūrusių kalėjimų gyvenimą. Lyginant su nuteistųjų sąlygomis Lietuvoje, juose kaliniai turi kur kas mažiau teisių ir galimybių rintis, ką veikti.
Garsiajame Alkatraso kalėjime kaliniai skaičiuojami 12 kartų per dieną, o kurį laiką kalėjime galiojo tylos taisyklė – kalinių gyvenamosiose patalpose nuolat turėjo būti tyla. Kaliniai tai laikė nepakeliamu dalyku ir dažnai dėl to skundėsi. Žinomi keli atvejai, kai kaliniai išprotėjo nuo nuolatinio tylėjimo, tad ši taisyklė buvo sušvelninta.
Ypatingai griežta tvarka išsiskiria Rusijos Federacijoje Orenburgo srityje esantis kalėjimas „Juodasis delfinas“. Kaliniai privalo laikytis daugybės taisyklių. Įvairių patikrinimų metu kaliniai privalo atsistoti prie sienos: kakta atremta į sieną kelių aukštyje, kojos žergtai, rankos pakeltos už nugaros, o pirštai išskėsti, kalinys privalo būti užsimerkęs. Tuomet, kai prižiūrėtojas dėl kokių nors priežasčių duoda komandą pristatyti kameros budinčiam, šis, būdamas tokioje pozoje, privalo kuo greičiau išvardinti kameros draugų pavardes, nusikaltimus ir straipsnius, pagal kuriuos jiems skirta bausmė.
Kinijos kalėjimuose kaliniai dažnai verčiami po 12 valandų dirbti sunkų fizinį darbą, pavyzdžiui, plušėti anglies kasyklose, o po darbo dienos iš jų dar būdavo reikalaujama rinkti virtualų auksą internetiniuose žaidimuose - vėliau kalėjimo prižiūrėtojai tokį „turtą“ parduodavo už realius pinigus.
Šiaurės Korėjoje Kim Jong-ilo įkurtoje gulago sistemoje yra laikomi iki 200 tūkst. žmonių. Viename iš jų – Haengyonge – kali daugiau nei 50 tūkst. Kaliniai kenčia ne tik dėl atšiaurių klimato sąlygų, bet ir nuo nežmoniško prižiūrėtojų elgesio. Šiai gulago sistemai priklausančiuose kalėjimuose itin didelis mirtingumas.
