„Teisėjų kolegija mano, kad jai paskirta tinkama bausmė, atitinkanti Baudžiamoji proceso kodekso įstatymą ir pagrįstai atidėtas vykdymas. Prokuroro apeliacinis skundas siejamas su tuo, kad ji dirbo prokurore, ir vien šios pareigos rodo, kad jai turi būti taikomi aukštesni reikalavimai, jos apdarys veikos žymiai pavojingesnės visuomenei“, - posėdyje sakė Apeliacinio teismo teisėja Laima Garnelienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nuosprendžiu N. Bareikienei atimta teisė verstis teisininko veikla: ne tik valstybės tarnyboje, bet apskritai atimta teisė užsiimti teisininko veikla – tai užkerta kelią daryti nusikalstamas veikas šioje sferoje.
Apeliacinis teismas, palikdamas galioti lygtinę bausmė taip atsižvelgė, kad kitam nuteistajam, buvusiam Valstybės kontrolės auditoriui Rišardui Zelenovui, taip pat skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. R. Zelenovas buvo nuteistas už 14 veikų, 13 korupcinio pobūdžio.
„Teismas turėjo pagrindą atidėti bausmės vykdymą N. Bareikienei“, – sakė L. Garnelienė. Apeliacinis teismas taip pat atsižvelgė į dabartinę nuteistosios sveikatos būklę, jos slaugomą neįgalų gyvenimo draugą.
Pernai birželį Kauno apygardos teismas buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei už prekybą poveikiu skyrė laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atidedant trejiems metams. Iš jos taip pat trejiems metams atimta teisė verstis teisine veikla, nuspręsta išieškoti turto už 3,6 tūkst. eurų – tai atitinka kaip kyšį gautą sumą.
„Manau, kad netinkamai taikytas įstatymas atidėti bausmės vykdymą – nebuvo atsižvelgta į daugybę aplinkybių: nusikaltimų pobūdį, saugomas vertybes. Ji įvykdė penkis sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, ji siekė savanaudiškų tikslų. Teismas pasielgė ne taip, kaip rodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose. Teismas turėjo atsižvelgti, ar pripažįsta, ar nesiekė išvengti, dėl ko taip padarė. Ji nei kaltės pripažino, nei parodymus davė. Prašau skirti ketverius metus laisvės atėmimo pataisos namuose“, – per Apeliacinio teismo posėdį yra sakęs prokuroras Darius Stankevičius.
Kartu su N. Bareikiene buvo nuteisti buvęs Valstybės kontrolės auditorius R. Zelenovas, neteisėtų sprendimų siekęs Albertas Ivanauskas, vilniečiai Jankelis Špicas ir Leonidas Erenburgas.
J. Špicas sakė, kad Kauno apygardos teismas buvo jam šališkas, nuosprendis neteisėtas, jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bausmės dydis – 18,7 tūkst. eurų – neatitinka teismų praktikos. Apeliacinis teismas jam paskirtos bausmės nekeitė.
„Kaimynė norėjo, kad aš nugriaučiau dalį namo – terasą. Buvo daug kartų bandyta susitarti su kaimyne, aš ir sūnus bandėme tai daryti, viskas buvo beprasmiška. Aš ieškojau derybininko. Vienas verslininkas supažindino su A. Avdoninu, derybininku. Jis sugalvojo schemą, jis man nepasakojo, ką jis veikė. Aš prašiau taikaus susitarimo, aš nieko neprašiau papirkti. A. Avdoninas po keturių mėnesių pasakė, ko norėjo prokuroras. Aš neprašiau nieko papirkti, aš nekaltas, aš turiu būti išteisintas“, – Apeliaciniam teismui pareiškė J. Špicas.
Su J. Špicu bendravęs teisininkas Andrejus Avdoninas dar 2014 metais priimtu baudžiamuoju įsakymu nubaustas 5233 eurų bauda. Įsakyme skelbiama, kad jis J. Špicui pažadėjo bei susitarė priimti savo ir kitų asmenų naudai 30 tūkst. litų (daugiau nei 8,6 tūkst. eurų) kyšį, už tai, kad, pasinaudodamas savo pažintimis esą paveiks civilinę bylą dėl savavališkos statybos Valakampiuose bylą nagrinėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Renatą Kasimovienę.
Bylos duomenimis, esą prokurorė N. Bareikienė R. Zelenovui nurodė, kad pažįsta Vilniaus apylinkės teismo teisėją R. Kasimovienę ir dėl savo pažinties ji gali su šia „pasikalbėti“ dėl šios civilinės bylos ir šios paprašyti, kad ši priimtų reikiamą sprendimą.
Tačiau liudytoja apklausta teisėja R. Kasimovienė pasakė, kad prokurorės N. Bareikienės, R. Zelenovo, A. Avdonino nepažįsta, su tokiais asmenimis bendravusi nėra. Su prašymais šioje civilinėje byloje priimti J. Špicui palankų sprendimą jokie asmenys į ją nesikreipė, nei tiesiogiai, nei užuominomis jokio materialinio atlyginimo jai nesiūlė, sprendimą priėmė pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi įstatymu.
Byloje taip pat nustatyta, kad A. Avdoninas paveikti teismą pažadėjo ir vilniečiui Olegui Teriošinui, sutarta dėl 7000 eurų po pageidaujamo teismo sprendimo.
Buvęs pareigūnas, dabar vidaus reikalų sistemos pensininkui O. Teriošinui teismas yra skyręs 11 tūkst. 147 eurų baudą.
Kitas nuteistasis L. Erenburgas prašė bylą nutraukti. Jo skundas taip pat nebuvo patenkintas.
„Dalykiškai bendravome, nei papirkti, nei paveikti neprašiau. (..) Mano byla tęsėsi dešimt metų, viską praradau verslą“, – sakė nuteistasis.
Šio byloje nuteistas buvęs Valstybės kontrolės auditorius R. Zelenovas kaltę pripažino, davė išsamius parodymus. Jam teismas yra skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant trejiems metams. Iš jo taip pat nuspręsta konfiskuoti 19,2 tūkst. eurų, atitinkančių paimtų kyšių sumą. Nuosprendis R. Zelenovui nėra apskųstas.
A. Ivanauskas nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atidedant pusantrų metų.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
2014 metais sulaikius tuometinę prokurorę, išaiškinta grupė asmenų, kurie pasinaudodami pažintimis su esamais ir buvusiais teisėsaugos pareigūnais ar tariama įtaka, patys bandė išvengti teismo bausmių ar siekė, kad to išvengtų jo artimieji. Per tyrimą paaiškėjo, kad vyko susitikimai su policijos tyrėjais, prokurorais, tačiau šie dominančios informacijos neatskleidė ir bylos tyrimo norima linkme nekreipė.
2014–2015 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino ir baudžiamaisiais įsakymais nubaudė šešis asmenis, kurių veiksmai buvo susiję su N. Bareikienės bei buvusio Valstybės kontrolės auditoriaus neteisėtais veiksmais.
R. Zelenovas kaltintas reikalavęs kyšių iš asmenų žadant paveikti teisėsaugininkus, kad kyšį davusiems asmenims būtų skirtos švelnesnės bausmės, nutraukta jų paieška. Įtariama, jog kyšius R. Zelenovas perduodavo N. Bareikienei, kad ji pasinaudotų savo įtaka ir pasiektų reikiamų rezultatų.
A. Ivanauskas, L. Erenburgas ir J. Špicas kaltinti siekę neteisėtų sprendimų ir už tai davę kyšius arba paėmę kyšius, perdavę juos R. Zelenovui.
R. Zelenovo stalčiuje darbe kratos metu taip pat rasta šovinių, kurių laikyti jis neturėjo teisės.
