Biologijos ir biofizikos ekspertai dirbtinio intelekto sistemai padavė didžiulį kiekį DNR ir medicininių duomenų, surinktų iš šimto tūkstančių savanorių, gyvenančių JK ir JAV.
Tai leido jiems sukurti dirbtinio intelekto valdomą „iPhone“ programėlę, kuri, vartotojui įvedus savo duomenis, gali tiksliai įvertinti biologinio senėjimo greitį ir maksimalią gyvenimo trukmę.
Atlikdami didelį duomenų tyrimą, jie nustatė, kad yra du pagrindiniai parametrai, atsakingi už žmogaus gyvenimo trukmę, apimantys gyvenimo būdo veiksnius ir tai, kaip reaguoja mūsų kūnas, rašo dailymail.co.uk.
Pirmasis veiksnys yra mūsų biologinis amžius, susijęs su stresu, gyvenimo būdu ir ligomis, o antrasis – atsparumas, atspindintis, kaip greitai pirmasis faktorius normalizuojasi.
Tai leido komandai nustatyti, kad ilgiausiai žmogus gali išgyventi 150 metų. Tai beveik dvigubai viršija dabartinę Didžiosios Britanijos vidutinę 81 metų gyvenimo trukmę.
Šis atradimas pagrįstas dviejų skirtingų išilginių DNR tyrimų kraujo mėginiais, kuriuos analizavo Singapūro biotechnologijų bendrovės „Gero“ ir „Roswell Park“ vėžio centro, įsikūrusio Bufalo mieste, Niujorko valstijoje, komanda.
Tyrėjai naudojo instrumentą, vadinamą DOSI (dinaminio organizmo būsenos rodikliu), kuris atsižvelgia į amžių, ligas ir gyvenimo būdo veiksnius, siekdamas išsiaiškinti, koks atsparus yra mūsų kūnas, įskaitant jo sugebėjimą atsigauti po traumos ar ligos.
Pirmasis tyrimo autorius dr. Timas Pyrkovas iš „Gero“ sakė: „Atsparumo apskaičiavimas pagal fizinio aktyvumo duomenų srautus buvo įdiegtas programėlėje „GeroSense iPhone“. Ji parodo visišką žmogaus kūno atsparumo praradimą, tai yra gebėjimą atsigauti, kai pasiekiamas 120–150 metų amžius.“
Į tyrimą, paskelbtą žurnale „Nature Communications“, taip pat buvo įtraukti maždaug 4500 JAV suaugusiųjų žingsnių skaičiavimo duomenys.
Vienas iš „Gero“ įkūrėjų dr. Peteris Fedichevas sakė: „Senstantys žmonės pasižymi universaliais bruožais, kurie būdingi sudėtingoms sistemoms, veikiančioms prieš pat dezintegraciją (skilimą į sudedamąsias dalis). Šis tyrimas pademonstruoja, kaip iš fizikinių mokslų pasiskolinti konceptai gali būti panaudojami biologijoje, siekiant ištirti įvairius senėjimo ir silpnėjimo aspektus, kad būtų galima sukurti intervencines priemones.“
Manoma, kad senstančios, arba „zombiškos“, ląstelės savyje slepia „jaunystės eliksyro“ piliulių receptą, nes jos yra „gyvos, bet nefunkcionuojančios“. Šios ląstelės buvo susietos su viskuo – nuo artrito iki Alzheimerio ligos.
Didelę žmonijos istorijos dalį vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 20 iki 40 metų. Šiandien JK vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 80 metų, o JAV – apie 78 metus. Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dėl pagerėjusios mitybos, švaraus vandens, geresnių sanitarinių sąlygų ir medicinos mokslų pritaikymo.
Ekspertai mano, kad ateityje genetinės manipuliacijos, kalorijų ribojimas ir vaistai gali dar labiau prailginti gyvenimą, tačiau DOSI analizė nustatė griežtą ribą. Atlikus analizę nustatyta, kad DOSI svyravimai didėja su amžiumi, nes ilgėja atsigavimo trukmė, ir dr. T. Pyrkovas tai panaudojo norėdamas sužinoti, kiek metų mes galime maksimaliai išgyventi.
Rezultatas nuvils kai kuriuos ilgaamžiškumo tyrinėtojus, kurie teigė, kad įmanoma pragyventi iki 1000 metų. Buvo pastebėtas sumažėjęs atsparumas net ir tų, kurie neserga sunkiomis lėtinėmis ligomis, todėl padidėjo svyravimų diapazonas.
Dr. T. Pyrkovas paaiškino: „Senstant vis ilgiau užtrunka atsigauti po ligos ar sutrikimo, o vidutiniškai vis mažiau laiko praleidžiame optimalioje fiziologinėje būklėje.“
