Į Lietuvą jau atvežti 174 pabėgėliai. Kurie, kaip teigta anksčiau, kruopščiai atrinkti, patikrinti ir jokios grėsmės nekelia. TV3 žinių šaltinių teigimu, tikroji padėtis už aptverto Ruklos pabėgėlių centro sienų ir Vidaus reikalų ministerijoje buvo kruopščiai slepiama. Kartu su pabėgėlių srautu į Lietuvą atvežtas narkomanas, kuriam perdozavus, įtariama, pačiame pabėgėlių centre, teko kviesti skubią pagalbą.
„Taip yra bėda su ligos istorijomis ir kortelėmis. Ir ta bėda buvo kelta ne kartą ir ES keliama, kad žmonių, kuriuos mes perkeliame, neturime ligos istorijų. Tikrai galime atsivežti žmonių, kur nežinome kokiomis ligomis jie sergą, o galbūt serga.“ – TV3 žinioms sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.
Irakiečių šeima bus deportuota
Dėl skylėtos sistemos galime atsivežti ne tik narkomanų ar rimtomis ligomis sergančių pabėgėlių. Į Lietuvą taip pat atvežta 7 irakiečių šeima, kuriai, patikrinus informacija dar kartą, jau čia, Lietuvoje, nuspręsta nesuteikti pabėgėlių statuso. Oficialiai - dėl to, kad jie pabėgo ne iš karo zonos. Tai yra ekonominiai migrantai, bėgę ne nuo karo, o ieškoję geresnio gyvenimo. TV3 šaltinių teigimu, priežasčių galėjo būti ir rimtesnių, tačiau jos neatskleidžiamos.
„Tai yra šeima, kur išnagrinėjus jų bylas atvežus į Lietuvą, paaiškėjo, kad jiems niekas negresia Irake, kalbame apie irakiečių šeimą ir jie labiau yra ekonominiai migrantai. Todėl priimtas sprendimas nesuteikti statuso ir grąžinti į Kilmės šalį.“ – aiškino T. Žilinskas.
Grėsmės nekelia, bet informacija slepiama
Deportuoti teks pabėgėlius, kuriuos pati Lietuva atrinko ir į šalį atsivežė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už pabėgėlių integraciją, aiškina, kad papildomos atrankos neatlieka. Specialistams tenka dirbti su tais žmonėmis, kurie čia atvežti. Nesvarbu, ar tai narkomanai, ar galbūt ir pavojingesni pabėgėliai. Vidaus reikalų ministras aiškina, kad nors sistema turi spragų, grėsmės tai nekelia.
„Čia nepalyginami dalykai, kur yra sveikatos, ligos istorija ir jau taip teroristai ar nusikaltėliai. Kaip aš sakau saugumo prasme mes tikrai padarome viską kas įmanoma, tiek dirbant su partneriais, tiek tikrinant per visas duomenų bazes, nacionalines, tarptautines. Čia bendradarbiavimas glaudus. Kas susiję su ligos istorijomis, taip tai yra didžiausia problema su šitais asmenimis.“ – sakė vidaus reikalų ministras.
Iki šiol tikroji informacija apie pabėgėlius slėpta. Nepranešta nei apie ketinimą deportuoti irakiečių šeimą, nei apie pabėgėlį, įjunkusį į narkotikus.
Atranka – ne absoliutus garantas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Arvydas Anušauskas aiškina, kad pabėgėlių atranka nebūtinai garantuoja visišką saugumą. Lietuva esą nebuvo pasiruošusi priimti tokio pabėgėlių srauto.
„Kad grėsmės būtų mažesnės, tam reikalingos investicijos, o jas mažinam. Mūsų saugumo galimybės, tiesa sakant tos pačios policijos galimybės. Netgi tūkstantis žmonių mums labai sunku suvirškinti, juolab žinant nemenkos dalies visuomenės nuostatas.“ – tikino A. Anušauskas.
Lietuva iki kitų metų pabaigos yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius.
