Reaguodamas į balandžio 11 d. Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ diskusiją apie saugumą Europos Sąjungos valstybėse narėse ir jų sostinėse, Lietuvos statistikos departamentas komentuoja laidoje naudotą Eurostato paskelbtą statistiką.
Eurostato skelbiamas užregistruotų nužudymų rodiklis Lietuvoje ir jos sostinėje yra skaičiuojamas remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis apie užregistruotus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (LR BK). Skaičiuojamas rodiklis visiškai atitinka Eurostato apibrėžimą, t. y. apima visus atitinkamoje teritorijoje užregistruotus nužudymus (LR BK 129 str.), naujagimių nužudymus (LR BK 131 str.) ir neatsargius gyvybės atėmimus (LR BK 132 str.), neįskaitant pasikėsinimų nužudyti.
Kitų šalių teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemų funkcionavimo ir nusikaltimų apskaitos skirtumai gali turėti įtakos nusikalstamumo rodiklių palyginamumui. Be to, gyventojų ir svečių saugumo būklei turi įtakos daugybė socialinių ir ekonominių veiksnių, todėl nužudymų rodiklis šiam kompleksiniam reiškiniui apibūdinti ir išvadoms daryti netinka.
Bendros pastarųjų metų tendencijos gerėja – nusikalstamumo rodikliai šalies miestuose linkę mažėti. 2010 m. 100 000 gyventojų Vilniuje ir Panevėžyje teko po 5 nužudymus (2009 m. – 6), Šiauliuose – 4 (2009 m. – 10), Kaune –- 7 (2009 m. – 8), Klaipėdoje – 9 (kaip ir 2009 m.). Didžiausias plėšimų rodiklis taip pat buvo užregistruotas Klaipėdoje – 202 plėšimai, tenkantys 100 000 tūkst. gyventojų, tačiau jis 14 procentų mažesnis nei 2009 m. 2010 m., palyginti su 2009 m., plėšimų rodiklis Vilniuje sumažėjo 16 procentų, Kaune – 18 procentų, Panevėžyje – 22, o Šiauliuose – daugiau nei trečdaliu (35 proc.). Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų rodiklis 2010 m. 9 procentai padidėjo tik Šiauliuose, o Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje jis taip pat sumažėjo.
