Iš 103 užsiregistravusių įstatymo projektui pritarė 87 Seimo nariai, 16 susilaikė. Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
Seimūnai vieningai sutarė: tai, kad sveikatos įstaigų turtas „kabo“ Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) balanse, nors tuo turtu naudojasi gydymo įstaigos, yra ilgametė problema.
„Taip išeina, kad mes turime kelias aukles ir vaiką be galvos todėl, kad ta įstaiga, kuri naudojasi turtu, turėtų būti labiausiai suinteresuota jį atkurti, juo rūpintis, jį remontuoti ir prižiūrėti, tačiau už tai tarsi yra atsakinga SAM, negalinti tokio turto aprėpti“, – svarstant įstatymo pataisas kalbėjo Ingrida Šimonytė.
Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas tvirtino, kad šio įstatymo gydymo įstaigų vadovai seniausiai laukia: „Dėl to ne kartą pasisakė ir Valstybės kontrolė, kad numatytume amortizacines išlaidas paslaugų įkainyje. Šis įstatymas ir sudaro prielaidas, kad galėtume keisti įkainio struktūrą.“
Įrankis nustekenti rajonams?
Vis dėlto pačios rajoninės gydymo įstaigos pokyčius pasitinka be entuziazmo. Panašu, kad tai gali tapti įrankiu dar labiau nustekenti periferijoje esančias gydymo įstaigas.
„Kažkokio teigiamo gėrio šiandien įžiūrėti būtų labai sudėtinga. Turtą patikėjus sveikatos priežiūros įstaigoms atsiranda turtinės prievolės, nusidėvėjimo skaičiavimas tenka jau pačiai įstaigai. Dėl to iš karto pablogės įstaigų finansinis balansas. Nemanau, kad šiandien valstybė yra pasiruošusi kompensuoti turto priežiūros išlaidas iš biudžeto lėšų. To galima mažai tikėtis. Esame išsakę galimas neigiamas pasekmes, bet į jas atsižvelgta nebuvo“, – optimistiškai vertinti pokyčių nebuvo linkęs Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
Vadinasi, jei paslaugų įkainis nebus didinamas, pasirinkti – gydyti pacientą ar remontuoti varvantį stogą – neišeis. Reikės atlikti abu darbus, nors įstaigai tai ir bus nuostolinga.
Pašnekovo pastebėjimu, daugumoje pasaulio šalių yra finansai komunalinio turto priežiūrai išlaikyti ir gydymui yra atskirti.
„Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiuo metu turi būti apmokėtos tik su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusioms išlaidos (tai ir darbo užmokestis, gydymo kaštai, vaistai). O turto klausimas, aparatūros atnaujinimas, stogo remontas – tam lėšų nėra skiriama. Taip, jei yra avarinė situacija, galima gal mėginti gyventi iš Valstybės investicijų programos, bet ji yra labai susitraukusi. Iš dalies gelbėja ir europinės lėšos, bet apskritai tai yra didelė problema“, – optimizmo neteikiančią situaciją nupiešė V. Sudaris.
Tačiau, jo manymu, ši tvarka gali ypač būti naudinga toms įstaigoms, kurios turi brangaus turto, t. y. medicininės aparatūros: „Didžiąją dalimi tai yra SAM dispozicijai priklausančiose įstaigose. Tad jei ir bus skiriamos didesnės lėšos, viskas procentaliai realiai nusės ten. Taigi, vertinant tolimą prognozę, toli gražu naudinga ne rajono ligoninėms, o didžiosioms įstaigoms.“
Reikia 10 kartų didesnių lėšų
Siūlydamas nepritarti įstatymo projektui parlamentaras konservatorius Antanas Matulas pirmiausia taip pat stebėjosi skylėtu finansavimu.
„Yra sudaromos sąlygos perduoti turtą, o jo nusidėvėjimo įkainis neįskaičiuojamas ir paslaugų įkainis nedidinamas. Iš esmės tą jau buvo galima padaryti rugsėjo mėnesį biudžete 7 procentais indeksuojant paslaugas. Buvo galima kokius 4 proc. indeksuoti dėl to, kad auga ekonomika ir yra sukaupta lėšų, o 3 procentus – dėl turto nusidėvėjimo. Ir tada priimti įstatymą. Tokiu būdu įstaigos galėtų legaliai kaupti turtą.
Dabar gi nuo sausio 1 d. įstaigos galės lėšas, kurios gautos iš PSDF už paslaugų teikimą, panaudoti remontui, įrangos pirkimui, ko dabar daryti negali. O, kaip minėjo ministras, įkainis galbūt bus indeksuos nuo kitų metų lapkričio skiriant viso labo 5 milijonus eurų. Tačiau tam, kad būtų kompensuojamas visų įstaigų turto nusidėvėjimas, reikia apie 50 milijonų“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo narė I. Šimonytė dar ankstesniuose projekto svarstymuose antrino jam pabrėždama, kad visi sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai turėtų būti ne kažkada ateityje, o dabar aiškiai peržiūrėti.
„Turime matyti, jog įstaigos išties tiesiai per paslaugų įkainį gaus lėšas, reikalingas apmokėti turto amortizaciją, sukaupti lėšas turtui atkurti. Tai būtų didelė paskata pačioms įstaigoms nepirkti nereikalingos įrangos, kuri paskui yra apdengiama celofanu ir niekieno nenaudojama. Tai išties būtų skaidri ir aiški tvarka. Deja, mes šito nematome“, – įstatymo projekto kalbėjo ji.
D. Kaminsko aiškinimu, jokių nesklandumų neturėtų kilti, mat turtas turi būti perduodamas iki kitų metų lapkričio 1 d., nuo kada numatyti ir asignavimai.
Gydymui skirtas lėšas galės naudoti statyboms?
Didžiausią abejonę A. Matului kėlė tai, kad taip skubotai šitą projektą teikia ne Vyriausybė, ne Sveikatos apsaugos ministerija, kuri tada turėtų prisiimti tą atsakomybę, bet atskiri Seimo nariai.
„Iš esmės kryptis yra teisinga, bet įgyvendinimas yra visiškai netinkamas, tuo labiau kad Sveikatos reikalų komitete Finansų ministerijos atstovai pasakė, kad Finansų ministerija rengia kompleksinį įstatymų projektą, kur visose įstaigose bus šita turto panaudojimo problema sprendžiama kompleksiškai. Dabar, užuot palaukę rudens, kai Finansų ministerija kartu su Vyriausybe pateiks įstatymus, mes skubotai suteikiame teisę įstaigoms iš esmės, kaip sakiau, naudoti tas lėšas statyboms“, – savo nuomonę išsakė jis.
Anot jo, ne paslaptis, kad kai kurių įstaigų vadovai jau dabar yra tapę ne medikais, bet statybininkais. Todėl, parlamentaro manymu, įstatymo pataisos tik atvertų kelią galimam piktnaudžiavimui.
„Šiandien lėšos, kurias įstaiga uždirba teikdama paslaugas, gali naudoti tik ligoniams gydyti ir jos negali būti naudojamos, pavyzdžiui, statybos, remonto darbams, įrangai įsigyti. Deja, kaip komitete buvo paminėta, tie dalykai vyksta ir pati SAM, kaip steigėja, nelabai to kontroliuoja. Priėmus įstatymą papildomai neduodant jokių lėšų įstaigoms, jos įgyja teisę tas lėšas, kurias uždirbo ir kurios turi būti naudojamos pacientams gydyti, naudoti statybos darbams, remonto darbams, įrangai pirkti. Taigi situacija teikti kokybiškas paslaugas ženkliai pablogės“, – kalbėjo jis.
A. Matulas dar svarstant įstatymo pakeitimus pateikė pavyzdį, kaip prieš kelerius metus jam teko aiškintis situaciją, kokią nuomą gavo tuometinis Onkologijos institutas, nuomodamas patalpas farmacinei veiklai – vaistinėms.
„Pasirodo, kad gaudavo už kvadratą apie 10 eurų, o Pasvalio ligoninė ir poliklinika, nuomodama patalpas, už 1 kv. metrą gaudavo 100 eurų. Skirtumas yra. Ar tas lemia? Aš nežinau, jeigu dabar yra pavyzdžių, kad nekontroliuoja, kaip turtas naudojamas, tai ta pagunda išties bus dar didesnė. Jūs pažiūrėkite, kai kurios didelės įstaigos, ypač Kaune, turi įvairiose rekreacinėse sanatorinėse vietose, kurortinėse vietose, pušynuose nekilnojamojo turto, žemės, o kas draudžia išnuomoti tą žemę daugybei metų, pavyzdžiui, tam tikriems verslininkams. Mes girdėjome, vyksta tam tikri tyrimai, ir matėme, kad kai kurių įstaigų vadovai tiesiog turi labai glaudžius ryšius, turėjo galbūt labai glaudžius ryšius su rimtais verslininkais, „MG Baltic“ ir panašiai“, – svarstė jis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi įsitikinęs, kad nuo dabar įstaigos turės realią galimybę sukaupti tam tikras lėšas investicijoms, įrangos atsinaujinimui ir paprasčiau disponuoti savo turtu.
